Elonas Muskas siekia, kad „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir prezidentas Gregas Brockmanas būtų nušalinti nuo pareigų. Toks reikalavimas pateiktas byloje, kuri, kaip tikimasi, šį mėnesį pasieks teismą.
Antradienį pateiktame teisiniame dokumente Musko advokatai išdėstė, kokių priemonių jų klientas prašys, jei teisėjas ir prisiekusieji pripažintų, kad Altmanas ir „OpenAI“ apgaule pakenkė Muskui.
Muskas 2024 m. padavė į teismą Altmaną ir „OpenAI“, teigdamas, kad dirbtinio intelekto bendrovė, kurią jis padėjo kurti beveik prieš dešimtmetį, kryptingai juo manipuliavo ir jį apgavo, kad šis paaukotų 38 mln. JAV dolerių. Pasak Musko, jam esą buvo žadėta, jog organizacija išliks ne pelno siekianti. Nuo tada abi pusės ne tik bylinėjasi, bet ir viešai apsikeičia aštriais pareiškimais, o jų santykius dar labiau komplikuoja auganti verslo konkurencija.
„Ieškovas prašys teismo įpareigoti pašalinti Altmaną iš „OpenAI“ ne pelno siekiančios valdybos direktorių ir pašalinti tiek Altmaną, tiek Brockmaną iš „OpenAI“ pelno siekiančios struktūros vadovaujančių pareigų“, – teigiama antradienio dokumente.
Musko advokatai taip pat nurodė, kad labdaros organizacijų vadovų ar direktorių nušalinimas esą yra įprasta priemonė tais atvejais, kai šie asmenys nesaugo organizacijos viešosios misijos arba jos nevykdo.
Be to, Muskas prašo teismo įpareigoti „OpenAI“ grįžti prie realaus ne pelno siekiančio veiklos modelio. Dokumente primenama, kad spalį bendrovė įgyvendino pertvarką: dabar ji veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, turinti 26 proc. pelno siekiančios dalies, kuriai priskiriamas ir „ChatGPT“.
Bylos prisiekusiųjų atranka numatyta balandžio 27 d. federaliniame teisme Oklande, Kalifornijoje.
Po antradienį pateikto dokumento „OpenAI“ pareiškė, kad Muskas esą „apsimeta pakeitęs savo poziciją dėl išpuolių prieš ne pelno siekiančią „OpenAI“ fondo struktūrą“.
„Tiesa ta, kad ši byla nuo pat pradžių buvo apie tai, jog Elonas siekia daugiau galios ir daugiau pinigų tam, ko jis nori“, – teigė „OpenAI“ ir pridūrė, kad Musko ieškinys esą yra priekabiavimo kampanija, kurią skatina ego, pavydas ir noras sulėtinti konkurentą.
Muskas, Altmanas ir kiti „OpenAI“ įkūrė 2015 m. kaip ne pelno siekiančią dirbtinio intelekto laboratoriją. Muskas iš „OpenAI“ pasitraukė 2018 m., kai, kaip teigiama, bandė įtikinti vadovus sujungti organizaciją su „Tesla“.
2023 m. Muskas įkūrė konkuruojančią bendrovę „xAI“, kuri sukūrė vaizdų generatorių ir pokalbių robotą „Grok“. Vasario mėnesį „SpaceX“ įsigijo „xAI“, kuriai taip pat priklauso „X“ (anksčiau – „Twitter“), sandoryje, kuriuo bendra struktūra įvertinta 1,25 trln. JAV dolerių. Taip pat skelbiama, kad „SpaceX“ neseniai konfidencialiai pateikė dokumentus JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai dėl galimo pirminio viešo akcijų siūlymo.
Pirmadienį „OpenAI“ išsiuntė laišką Kalifornijos ir Delavero generaliniams prokurorams, ragindama ištirti, jų teigimu, „netinkamą ir antikonkurencinį elgesį“, kurį iki teismo esą vykdė Muskas ir su juo susiję asmenys. Laiške „OpenAI“ strategijos vadovas Jasonas Kwonas teigė, kad Muskas įvairiais „išpuoliais“ bandė silpninti „OpenAI“, įskaitant pastangas, kurios, kaip teigiama, buvo derinamos su „Meta“ vadovu Marku Zuckerbergu.
Ankstesniame, sausį pateiktame dokumente Musko advokatai buvo nurodę, kad jų klientas iš „OpenAI“ ir pagrindinio investuotojo „Microsoft“ turėtų gauti iki 134 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimą. Šios sumos įvardytos kaip, jų teigimu, „neteisėtas pelnas“, kurį bendrovės gavo dėl ankstyvo Musko darbo ir finansinės paramos „OpenAI“.
Antradienį pateiktame dokumente Musko advokatai teigė, kad jų klientas siekia, jog „visa neteisėtai gauta nauda, įskaitant ir „Microsoft“ gautą, būtų grąžinta „OpenAI“ labdaros struktūrai“.