Rašant apie socialinę politiką dažnai norisi kalbėti paprastai – juk tai tiesiogiai liečia žmonių kasdienybę. Šiuo atveju kalba sukasi apie būstą, saugumą ir galimybę kurti stabilesnį gyvenimą. Tai nėra vien formalus teisėkūros procesas, o sprendimas, kuris gali pakeisti daugelio šeimų ateitį.

Pastarosiomis dienomis Seime pristatytas siūlymas atkreipė nemažai dėmesio. Idėja gana aiški: sudaryti sąlygas ilgalaikiams savivaldybės būsto nuomininkams įsigyti savo gyvenamą vietą išperkamosios nuomos būdu. Tai reikštų, kad dalis gyventojų pagaliau galėtų tapti savo namų savininkais.

Toks modelis nėra naujas kitose šalyse, tačiau Lietuvoje jis iki šiol nebuvo taikomas savivaldybių būstui. Dėl to diskusijos natūraliai kyla – vieni mato galimybę, kiti kelia klausimų dėl praktinio įgyvendinimo.

Siūlomos pataisos: kas keistųsi?

Seime po pateikimo pritarta įstatymo pataisoms, kurios numato galimybę savivaldybių būsto nuomininkams šį būstą įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Už balsavo 44 parlamentarai, prieš buvo 5, o 33 susilaikė. Tai rodo, kad nuomonės nėra vieningos, tačiau projektas juda į priekį.

Šiuo metu galiojanti tvarka tokios galimybės nenumato. Net ir tie gyventojai, kurie savivaldybės būste gyvena ilgiau nei penkerius metus, negali jo įsigyti išsimokėtinai. Būtent šią spragą siūloma užpildyti.

Projektą toliau svarstys Socialinių reikalų ir darbo bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Savo išvadą turės pateikti ir Vyriausybė. Planuojama, kad klausimas į plenarinę salę grįš birželio dvidešimt trečią dieną.

Kam tai aktualu?

Didelė dalis savivaldybės būsto nuomininkų gauna nedideles pajamas. Dėl to jiems sudėtinga sukaupti reikiamą sumą būstui įsigyti iš karto. Net ir turint stabilias pajamas, pradinis įnašas dažnai tampa neįveikiama kliūtimi.

Siūlomas modelis iš esmės keistų situaciją. Vietoje vienkartinio mokėjimo atsirastų galimybė mokėti dalimis, gyvenant tame pačiame būste. Tai leistų žmonėms jaustis saugiau – ne kaip laikiniems nuomininkams, o kaip būsimiems savininkams.

Kita vertus, tai galėtų sumažinti ir socialinę įtampą. Ilgą laiką vienoje vietoje gyvenantys žmonės dažnai jaučiasi įsitvirtinę bendruomenėje, todėl galimybė įsigyti būstą natūraliai stiprintų jų ryšį su aplinka.

Numatomos sąlygos

Pataisos nenumato visiškai laisvos galimybės įsigyti būstą. Priešingai – siūlomos gana aiškios sąlygos. Pirmiausia, nuomininkas turi gyventi tame būste nepertraukiamai bent penkerius metus. Tai užtikrintų, kad galimybe pasinaudotų tie, kurie iš tikrųjų yra ilgalaikiai gyventojai.

Taip pat reikalaujama, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą būtent tame būste. Ši detalė svarbi, nes padeda išvengti formalių ar fiktyvių atvejų.

Ne mažiau svarbus aspektas – finansinė drausmė. Nuomininkas neturėtų turėti skolų nei už nuomą, nei už komunalines paslaugas. Kitaip tariant, pirmiausia reikia įrodyti atsakingą elgesį, tik tada atsiveria galimybė tapti savininku.

Ką dar turės padaryti Vyriausybė?

Jeigu Seimas galutinai pritartų šiam projektui, vien įstatymo nepakaktų. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turėtų parengti detalią tvarką, kaip bus vykdomas pardavimas ir atsiskaitymas.

Tai apimtų tokius klausimus kaip mokėjimo terminai, kainodara, galimos išimtys ar papildomos garantijos. Kitaip tariant, būtent šiame etape paaiškėtų, kaip idėja veiks realybėje.

Nuo šių sprendimų labai priklausys, ar modelis taps patrauklus gyventojams. Jei sąlygos bus pernelyg sudėtingos ar neaiškios, net ir gera iniciatyva gali likti neišnaudota.

Ar tai realus sprendimas?

Ši iniciatyva kelia ir platesnį klausimą – kokia turėtų būti valstybės vaidmens riba būsto politikoje. Viena vertus, siekiama padėti žmonėms įsigyti būstą. Kita vertus, reikia užtikrinti, kad savivaldybių būstų fondas nesumažėtų pernelyg greitai.

Todėl diskusijos tik prasideda. Vieniems tai atrodo logiškas žingsnis, kiti mato riziką dėl ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto aišku viena – tema aktuali ir jautri.

Galbūt svarbiausia čia ne pats mechanizmas, o kryptis. Bandymas rasti būdą, kaip nuomininką paversti savininku, rodo norą ieškoti lankstesnių sprendimų. O ar jie pasiteisins – paaiškės jau visai netrukus, kai projektas grįš į Seimo darbotvarkę..

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.