JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl prabilo apie Grenlandiją ir kartu aštriai sukritikavo NATO, o Irano karo sukelta diplomatinė įtampa dar labiau išryškino nesutarimus tarp Vašingtono ir sąjungininkų.

Trečiadienio vakarą JAV laiku savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas pareiškė, kad NATO esą nepadėjo, kai JAV to reikėjo, ir nepadės ateityje. Prie šios kritikos jis pridėjo ir provokuojančią pastabą apie Grenlandiją.

„NATO NEBUVO SU MUMIS, KAI MUMS JŲ REIKĖJO, IR JIE NEBUS SU MUMIS, JEI MUMS JŲ VĖL REIKĖS. PRISIMINKITE GRENLANDIJĄ, TĄ DIDELĮ, PRASTAI VALDOMĄ LEDO GABALĄ!!!“ – rašė D. Trumpas.

Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai D. Trumpas paskelbė apie dviejų savaičių paliaubas po daugiau nei mėnesį trukusių kovų su Iranu. JAV prezidentas ne kartą priekaištavo NATO narėms, kad jos neprisidėjo prie karo veiksmų Irane, ir teigė, jog jo raginimas imtis veiksmų buvo „puikus išbandymas“. Tuo pat metu jis grasino pasitraukti iš Aljanso.

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas ne kartą viešai siejo įtampą NATO su Grenlandijos klausimu. Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje jis aiškino, kad konfliktas esą prasidėjo būtent nuo šios teritorijos.

„Viskas prasidėjo nuo to, jei norite žinoti tiesą, – nuo Grenlandijos. Mes norime Grenlandijos. Jie nenori jos mums atiduoti. O aš pasakiau: „viso gero“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

JAV santykiai su Europos sąjungininkais pastaraisiais mėnesiais pastebimai prastėjo. D. Trumpas yra grasinęs Europos šalims muitais ir signalizavęs, kad siekiant įgyti Grenlandiją, kuri yra Danijai priklausanti autonominė teritorija, neatmetami ir griežtesni veiksmai. Sausį D. Trumpas teigė, jog su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte sutarta dėl „būsimo susitarimo su Grenlandija“ gairių.

Irano karas įnešė naujų įtampų: dalis NATO narių atsisakė remti JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną, kai kurios šalys nesuteikė leidimo JAV kariniams orlaiviams naudotis jų oro erdve, o taip pat neskubėjo prisidėti prie jūrinių pajėgų, kurios būtų skirtos atkurti energetinių krovinių gabenimą per Hormūzo sąsiaurį.

D. Trumpo komentarai trečiadienį pasirodė po susitikimo su M. Rutte Baltuosiuose rūmuose. JAV administracijos atstovė spaudai Karoline Leavitt, kaip pranešta, pareiškė, kad NATO esą „nusisuko nuo Amerikos žmonių“.

Po susitikimo M. Rutte pripažino, kad tarp sąjungininkų kyla trintis. Interviu televizijai „CNN“ jis teigė suprantantis D. Trumpo nusivylimą.

„Jis aiškiai nusivylęs daugeliu NATO sąjungininkų, ir aš suprantu, kodėl“, – sakė M. Rutte.

Praėjusią savaitę D. Trumpas NATO pavadino „popieriniu tigru“ ir tvirtino „visiškai“ svarstantis pasitraukimą iš 32 valstybes vienijančio Aljanso. Jo argumentas – Europos šalys esą pernelyg remiasi JAV saugumo garantijomis, tačiau nesuteikia pakankamos paramos, kai Vašingtonui jos reikia labiausiai.

Geopolitinės strategijos specialistas Michaelas Felleris pareiškė, kad Iranas šiuo metu „bando vienybę“, o kartu įspėjo, jog nuolatinis Aljanso puolimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

„Trumpas negali amžinai pulti Aljanso, jo neištuštindamas“, – teigė M. Felleris.

Pasak jo, tuo pačiu metu JAV Gynybos departamentas esą leido pasirodyti informacijai apie naujas karines iniciatyvas Grenlandijoje. Žiniasklaidoje skelbta, kad Pentagonas svarsto galimybes plėsti JAV karinį buvimą ir tariasi su Danija dėl prieigos prie trijų papildomų bazių Grenlandijoje. Tai būtų pirmasis tokio masto JAV plėtros žingsnis regione per kelis dešimtmečius.

„Tai nerodo invazijos, tačiau greičiausiai skirta įbauginti“, – sakė M. Felleris.

Tuo metu paliauboms su Iranu dar neįsibėgėjus nė parai, Irano parlamento pirmininkas Mohammad Bagher Ghalibaf pareiškė, kad Vašingtonas esą pažeidė susitarimo sąlygas.

Be to, pranešta, jog Izraelis surengė iki šiol intensyviausius smūgius Libanui, per kuriuos žuvo šimtai žmonių. Tai sulaukė grasinančios Irano reakcijos: Teheranas pareiškė, kad esant tokioms aplinkybėms būtų „neprotinga“ tęsti taikos derybas su JAV, o tai dar kartą parodė, kokios trapios yra paskelbtos paliaubos.