Argentinos prezidentas Javieras Milei remia įstatymo projektą, kuris leistų išgauti naudingąsias iškasenas ledynų ir amžinojo įšalo teritorijose. Ekologai ir mokslininkai perspėja, kad tokie planai gali turėti skaudžių pasekmių – nuo vandens išteklių pokyčių iki grėsmės vietos ekosistemoms.
Argentinos parlamento žemieji rūmai – Deputatų rūmai – pritarė pataisai, įtrauktai į vadinamąjį ledynų įstatymą. Atnaujintos nuostatos palengvintų metalų, tokių kaip varis, litis ir sidabras, gavybą įšalusiose Andų dalyse, kurios laikomos itin jautriomis aplinkosauginiu požiūriu.
Už pataisą balsavo 137 parlamentarai, prieš – 111. Diskusijos dėl įstatymo pakeitimo truko beveik 12 valandų.
Tuo metu prie parlamento susirinko apie tūkstantį protestuotojų, nepritariančių planams vykdyti kasybą išskirtinėse teritorijose. Protesto metu kilo susirėmimų su policija. Žmonės laikė plakatus su šūkiais, kad vanduo yra vertingesnis už auksą, ir kad sunaikinto ledyno atkurti neįmanoma.
Demonstracijose dalyvavo ir organizacijos „Greenpeace“ atstovai. Keli žmonės buvo sulaikyti po to, kai aktyvistai užlipo ant prie parlamento esančio paminklo ir išskleidė transparantą su užrašu apie „Argentinos tautos išdavystę“.
Taip pat skaitykite:
Valdančiosios partijos „La Libertad Avanza“ parlamentaras Nicolas Mayorazas tikino, kad įmanoma suderinti aplinkos apsaugą, tvarumą ir intensyvesnę išteklių gavybą.
Tačiau aplinkosaugos aktyvistė Flavia Broffoni tam nepritarė, teigdama, kad mokslas aiškiai rodo priešingai.
„Nėra absoliučiai jokios galimybės sukurti to, ką valdžia vadina tvaria kasykla periglacialinėje aplinkoje“, – protestuodama prie parlamento sakė ji.
Argentinoje yra beveik 17 tūkst. ledynų, tačiau jų būklė, pasak specialistų, prastėja. Argentinos Sniego, glaciologijos ir aplinkos mokslų institutas nurodo, kad šalies šiaurės vakaruose, kur sutelkta didelė kasybos veiklos dalis, ledynų atsargos per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 17 proc.
Viešai skelbta, kad prezidentas J. Milei netiki žmogaus veiklos sukeltais klimato pokyčiais. Jis teigia, jog kasybą palengvinantis įstatymas būtinas tam, kad šalis galėtų daugiau uždirbti iš kalnakasybos pramonės.
Taip pat skaitykite:
Argentyna yra viena svarbių lito gamintojų pasaulyje, o šis metalas laikomas itin reikšmingu technologijų sektoriui ir žaliosios energetikos plėtrai. Argentinos centrinis bankas skaičiuoja, kad iki 2030 metų šalis galėtų patrigubinti žaliavų eksportą.
Vis dėlto Argentinos Aplinkosaugos teisės asociacijos vadovas Enrique Viale perspėjo, kad siūloma reforma gali kelti grėsmę vandens tiekimui, nuo kurio priklauso apie 70 proc. Argentinos gyventojų.
Iniciatyvą taip pat palaiko šiaurinių Andų provincijų, kuriose klesti kasybos sektorius, gubernatoriai – Mendozos, San Chuano, Katamarkos ir Saltos.
