Irano valdžia 2025 m. įvykdė mirties bausmes mažiausiai 1 639 žmonėms – tai didžiausias skaičius nuo 1989 m., pirmadienį pranešė dvi nevyriausybinės organizacijos, įspėdamos, kad po sausio mėnesio protestų bei karo su Izraeliu ir JAV kyla pavojus, jog mirties bausmės bus taikomos dar plačiau.

Egzekucijų skaičius padidėjo 68 proc., palyginti su 975 žmonėmis, kuriuos Iranas nubaudė mirtimi 2024 m., be to, tarp jų yra 48 moterys, kurios buvo pakartos, savo bendroje metinėje ataskaitoje teigė Norvegijoje įsikūrusi NVO „Iran Human Rights“ (IHR) ir Paryžiuje esanti ECPM („Kartu prieš mirties bausmę“).

Jei islamo respublika „išgyvens dabartinę krizę, kyla rimtas pavojus, kad mirties bausmės bus taikomos dar plačiau kaip priespaudos ir represijų priemonė“, teigiama ataskaitoje.

IHR – kuri prašo patvirtinimo apie mirties bausmę mažiausiai iš dviejų šaltinių, o apie daugumą egzekucijų Irano oficialioji žiniasklaida nepraneša – teigė, kad šis skaičius atspindi 2025 m. pakorimų skaičiaus „absoliutų minimumą“. 

Kartu šis skaičius rodo, kad vykdomos vidutiniškai daugiau nei keturios egzekucijos per dieną.

Ataskaitos duomenimis, tai buvo didžiausias egzekucijų skaičius nuo tada, kai IHR pradėjo juos fiksuoti (2008 m.), ir didžiausias praneštas skaičius nuo pat 1989 m., ankstyvojo Islamo revoliucijos laikotarpio.

Abi NVO taip pat perspėjo, kad „šimtams sulaikytų protestuotojų vis dar gresia mirties nuosprendžiai ir egzekucijos“ po to, kai jiems buvo pareikšti kaltinimai dėl sunkiausių nusikaltimų, susijusių su 2026 m. sausio protestais prieš valdžią – šie protestai buvo numalšinti represijomis, dėl kurių, pasak teisių gynimo organizacijų, žuvo tūkstančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių buvo suimti.

„2025 m. kasdien įvykdydamos vidutiniškai po keturias–penkias egzekucijas, valdžios institucijos siekė įbauginti visuomenę, užkirsti kelią naujiems protestams ir pratęsti savo byrančią valdžią“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry‑Moghaddamas.

„Baimės kurstymas“

Net ir per Izraelio bei JAV karą, pradėtą vasario 28 d., Iranas pakorė septynis žmones, susijusius su sausio protestais: šeši iš jų buvo nuteisti už narystę uždraustoje opozicinėje grupuotėje „Irano liaudies mudžahedai“ (MEK), o vienas – turintis Irano ir Švedijos pilietybę – buvo apkaltintas šnipinėjimu Izraelio naudai.

ECPM vykdomasis direktorius Raphaelis Chenuil-Hazan sakė: „Mirties bausmė Irane naudojama kaip politinė priespaudos ir represijų priemonė, o tarp nubaustųjų mirtimi neproporcingai daug yra etninių mažumų ir kitų marginalizuotų grupių atstovų.“

Ataskaitoje pažymima, kad ypač persekiojami kurdų mažumos vakaruose ir beludžių pietryčiuose atstovai – abi šios tautinės grupės daugiausia priklauso sunitų islamo atšakai, o ne dominuojantiems Irane šiitams.

Beveik pusė nubaustųjų mirtimi buvo nuteisti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, teigiama joje.

Egzekucijos buvo įvykdytos mažiausiai 48 moterims – tai didžiausias skaičius per daugiau nei 20 metų ir 55 proc. daugiau, palyginti su 2024 m., kai buvo pakarta 31 moteris, teigia NVO.

Iš jų 21 moteris buvo nuteista mirties bausme už savo vyrų ar sužadėtinių nužudymą, teigiama ataskaitoje. Žmogaus teisių gynimo organizacijos teigia, kad moterys, nuteistos mirties bausme už sutuoktinių ar giminaičių nužudymą, dažnai gyveno smurtinių santykių aplinkoje.

Beveik visi pakorimai buvo vykdomi kalėjimuose, tačiau viešos egzekucijos 2025 m. išaugo daugiau nei tris kartus – iki 11, teigiama ataskaitoje.

Irano baudžiamasis kodeksas leidžia taikyti ir kitus mirties bausmės vykdymo būdus, tačiau pastaraisiais metais visos žinomos egzekucijos buvo vykdomos pakariant.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, teigia, kad Iranas vykdo daugiausia egzekucijų vienam gyventojui iš visų pasaulio šalių ir daugiausia iš visų šalių, išskyrus Kiniją, apie kurią nėra patikimų duomenų.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.