Varėnos rajonas pagal produktyvumo rodiklius atrodo prastai, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, matoma aiški krašto specializacija ir potencialas augti. Savo ruožtu vietos įmonių atstovai akcentuoja sezoniškumo, rinkos neapibrėžtumo ir inovacijų trūkumo iššūkius. 

Ministro teigimu, dėl savo lokacijos ir ilgametės patirties tam tikrose srityje Varėnos rajonas gali įgyti pranašumą. 

„Varėna turi labai aiškią specializaciją. Tai – medienos apdirbimas ir miško gėrybės, kitaip tariant, maisto pramonė. Iš ministerijos pusės matome galimybes ir tai atliepia mūsų 3i plano dalis, nes inovacijos būtent ir reiškia produktyvumo skatinimą“, – pastebi ministras. 

Pasak jo, kita svarbi kryptis, kurią būtina išvystyti regione – turizmas. E. Griškas pastebėjo, jog Varėnos regionas yra labai turtingas gamtinėmis savybėmis, todėl galėtų sėkmingai vystyti lėtąjį turizmą, siūlyti netradicinių laisvalaikio sprendimų. 

„Ministerijoje su regionais ir dirbame tam, kad padėtume rasti kryptį, prisidėtume su ekspertine pagalba ir sukurtume galimybes veikti konkurencingai su kitais regionais“, – patikino ministras. 

Tuo metu Varėnos krašto verslo asociacijos prezidentas Lukas Povilauskas mato ir dar vieną galimybę regionui augti, stiprėti ir pritraukti daugiau gyventojų. Anot jo, puiki lokacija leidžia sėkmingai dirbti nuotoliu, todėl tai gali būti patrauklu jaunoms šeimoms. 

„Varėnos rajoną matau kaip potencialią gyvenimo ir darbo vietą laisvai samdomiems darbuotojams. Čia netoli Vilnius, susisiekimas neblogas, jaučiamas sostinės pulsas, bet kartu ir turim nuostabią gamtą, puikias sąlygas gyventi ir auginti vaikus, būti su šeima. Turime ir bendradarbystės erdvę, kuri yra gana sėkminga“, – pastebėjo jis.  

Verslas susiduria su iššūkiais 

Savo ruožtu Varėnos rajono verslininkai didžiausiu iššūkiu įvardija rinkos nestabilumą, jaunimo trūkumą bei regiono įmonių sezoniškumą. UAB „Tandemus“ vadovė Raida Budrikienė akcentuoja, kad eksportuojančios įmonės su šiais iššūkiais susiduria dar stipriau. 

„Tu neinvestuoji pinigų, kol nėra sprendimo, nėra aiškumo. Pavyzdžiui, dabar kuro kainų skirtumai su Lenkija yra milžiniški ir mes nesijaučiame stabiliai. Norėtume automatizuoti linijas, bet kol kas investuoti neapsimoka, nes kyla klausimų ir iš kur gauti darbuotojų“, – pasakoja pašnekovė. 

Anot jos, sezoniškumas ir lėti administraciniai procesai taip pat apsunkina darbus. 

„Migracijos departamentas kiek seniau mums buvo sakęs, kad galime darbinti žmones sezoniniam darbui, sutvarkys dokumentus per mėnesį. Bet mums netinka mėnuo, mums reikia per tris dienas. Anksčiau įdarbinti negalime, nes nežinome, ar bus produkcijos, o kai ji atsiranda reikia greito sprendimo, nes mūsų visas sezonas trunka vos tris mėnesius“, – teigė R. Budrikienė 

Tuo metu bendrovės „Medvėkas“ gamybos vadovas Viktoras pasakoja, kad įmonės produkcija daugiausia gaminama rankiniu būdu, todėl čia dažniausiai sunkumų kyla dėl inovacijų diegimo ir jaunimo pritraukimo. 

„Jaunimo pritraukti į šį rankinį darbą galimybių praktiškai nėra, jiems neįdomu. Reikėtų naujų idėjų, jaunatviškų sprendimų, nes mūsų įmonė sensta“, – pastebėjo pašnekovas.

Regionams reikalingi pokyčiai

Bendrovės „Varėnos pienelis“ vadovė Jolanta Kuzminienė akcentuoja, kad regionus labiausiai vargina nestabilumas. 

„Pavyzdžiui dabar, brangsta kuras. Tai žinoma, kainos kils, bet ar to kuro iš viso bus? O gamyklose tai svarbu, nes net turint saulės baterijas, jos vis tiek nėra pagrindiniu šaltiniu. Mums trūksta, kad kas nors paaiškintų, pasakytų, ką daryti jei kažkas nutinka. Juk pats blogiausias scenarijus nutinka tada, kai žmonės blaškosi ir yra panika“, – sakė J. Kuzminienė. 

„Mums trūksta aiškumo, reikia, kad su mumis bendrautų. Rajonai yra truputėlį užmiršti ir tai jaučiasi“, – pridūrė ji. 

R. Budrikienė jai pritarė sakydama, kad regionams reikia pagalbos ir vien investicijos problemų neišspręs. Visgi, J. Kuzminienė pasidžiaugė, kad sklandaus institucinio bendradarbiavimo trūkumą bando išspręsti vietos valdžia, kuri rodo pastangas nuosekliai diskusijai. 

Tuo metu ministras pabrėžia, kad būtent lankymasis regionuose atveria galimybes geriau suprasti poreikius ir inicijuoti pokyčius. 

„Daug išgirdome, bet svarbu paminėti, kad daug jau ir yra daroma. Pavyzdžiui, vadinamasis biurokratijos mažinimas. Šiandien įmonėse paprašiau, kad pasidalintų konkrečiais pavyzdžiais, kad matytume, kurias valdymo sritis reikia spręsti. Administracinės naštos mažinimas yra žemai kabantys vaisiai – mes tai galime išspręsti greitai, o įmonės iškart pajus naudą“, – sakė E. Grikšas. 

„Inovacijų skatinimas, technologijų diegimas reikalauja daugiau laiko, bet duoda didžiausią vertę. Aišku, turime ir egzistuojančias tam tikras finansines paramos priemones. Visgi, Varėnos rajone šiandien dienai dėmesį skirti reikėtų vietinio verslo skatinimui, turizmo plėtrai ir, žinoma, administracinės naštos mažinimui“, – pridūrė jis. 

Bendras naujienų agentūros ELTA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turinio projektas „Proveržio Lietuva“. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.