Trumpo žodžiai koreguoja kainas: naftos rinka sureagavo akimirksniu, bet kas toliau?

Po ankstesnio staigaus brangimo naftos kainos vėl smunka – rinkos sureagavo į signalus, kad įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano gali būti švelninama, o šalys galėtų grįžti prie derybų.

Antradienį, balandžio 14 d., naftos kotiruotės pastebimai krito. „Brent“ rūšies nafta atpigo 3,8 proc. – iki 95,54 JAV dolerio už barelį, o JAV WTI nafta smuko 6,1 proc. – iki 92,85 JAV dolerio.

Šis kritimas fiksuotas po pirmadienį įvykusio šuolio, kai kainos buvo pakilusios virš 100 JAV dolerių už barelį. Tuomet rinkos reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą blokuoti Irano uostus po nesėkmingų derybų.

Situacija pasikeitė po D. Trumpo pasisakymo, leidusio suprasti, kad derybų scenarijus vėl realus:

„Galiu pasakyti, kad kita pusė su mumis susisiekė. Jie labai nori sudaryti susitarimą“, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė D. Trumpas.

Analitikai pabrėžia, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli deeskalacijos signalai gali stipriai paveikti rinkas. „Quilter“ atstovė Lindsay James teigė, kad tolesnis kainų kritimas antradienį susijęs su viltimi, jog abi pusės vis dar siekia ilgalaikio taikos susitarimo. Pasak jos, investuotojus taip pat ramina galimos naujos derybų rundos perspektyva.

Vis dėlto, nepaisant laikino atoslūgio, naftos kainos išlieka gerokai aukštesnės nei iki konflikto pradžios – tuomet barelis kainavo apie 73 JAV dolerius. Vienas svarbiausių įtampos taškų išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį gabenama beveik penktadalis pasaulio naftos ir dujų tiekimo.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad rinka realias tiekimo sutrikimų pasekmes gali įvertinti pavėluotai. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol įspėjo, kad balandis gali būti net sudėtingesnis nei kovas, nes kovą dar buvo gaunamos siuntos, pakrautos iki krizės pradžios, o balandį, jo teigimu, praktiškai niekas nebekraunama.

Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, kovą pasaulinis naftos tiekimas sumažėjo 10,1 mln. barelių per dieną – tai įvardyta kaip didžiausias sutrikimas istorijoje. Reaguodamos į padėtį, valstybės narės iš strateginių rezervų atlaisvino 400 mln. barelių.

Specialistai pabrėžia, kad nors Irano dalis pasaulinėje naftos pasiūloje nėra dominuojanti, konflikto eskalacija gali sutrikdyti žaliavos transportą iš viso Persijos įlankos regiono. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas teigė, jog energijos kainos gali išlikti aukštos – o gal net dar kilti – tol, kol nebus atkurta reali laivybos tėkmė per Hormūzo sąsiaurį.