ES derybininkai susitarė dėl griežtesnių apsaugos priemonių plieno rinkai. Numatyta apriboti bemuitį plieno importą iš ne ES šalių iki 18,3 mln. tonų per metus – tai 47 proc. mažiau nei 2024 m.
Visas importas, viršijantis šią ribą, būtų apmokestinamas 50 proc. muito tarifu. Iki šiol tokiais atvejais buvo taikomas 25 proc. tarifas.
ES Taryba nurodė, kad toks sprendimas turėtų veiksmingiau apsaugoti ES rinką nuo pigios plieno produkcijos srautų iš trečiųjų šalių, ypač tokių kaip Kinija, Rusija, Indija ar Turkija. Nuspręsta, kad taisyklės bus taikomos ir Ukrainai, nors Kijevas siekė išimties.
Siekiant didesnio tiekimo grandinės skaidrumo, naujajame reglamente įtvirtinama „lydymo ir liejimo“ taisyklė. Ji apibrėžia šalį, kurioje plienas pirmą kartą buvo išlydytas ir išlietas, t. y. kur jis pirmiausia pagamintas skysto metalo pavidalu krosnyje ir vėliau išlietas į pirmąją kietą formą.
Numatoma, kad būtent lydymo ir liejimo šalis bus laikoma plieno kilmės valstybe. Pagal tai, be kita ko, bus skiriamos importo kvotos. Šis sprendimas turėtų apsunkinti sankcijų apėjimą, kai, pavyzdžiui, rusiškas plienas išsiunčiamas į kitas ne ES valstybes, ten perdirbamas ir tuomet patenka į ES rinką kaip kitos kilmės produktas.
Taip pat skaitykite:
Derybininkai taip pat priėmė deklaraciją, kurioje įsipareigojo mažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos, įskaitant plieno importą, ir palaipsniui atsisakyti rusiškų plieno gaminių.
Europos Komisijos atstovas spaudai Olofas Gillas antradienį Briuselyje teigė, kad „Europos Komisija“ palankiai vertina „gerą derybų rezultatą dėl naujų ES plieno sektoriaus apsaugos priemonių“. Jis pridūrė, kad artimiausiu metu bus deramasi su visais ES laisvosios prekybos susitarimų partneriais, siekiant nustatyti jiems konkrečias kvotas.
„Šios diskusijos iš esmės vyko ir dar iki susitarimo priėmimo, nes norime būti kuo skaidresni savo partnerių atžvilgiu“, – sakė atstovas spaudai, pabrėždamas, kad ES siekia kuo greičiau padaryti pažangą šiuo klausimu.
Dabar susitarimą dar turės oficialiai patvirtinti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas. Po formalaus abiejų institucijų pritarimo nuostatos įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.
