Advertisement

Degalų krizė JK pasiekė piką: ar lėktuvų bilietų kainos šią vasarą taps prabanga?

Paskelbė Austėja Vaitkutė
4 min. skaitymo

Jei Jungtinė Karalystė iš pandemijos ir vėlesnės Rusijos invazijos į Ukrainą turėjo išmokti vieną pamoką, tai tiekimo saugumo svarbą – nesvarbu, ar kalbama apie maistą, energiją, trąšas ar kitas žaliavas.

Vis dėlto Artimųjų Rytų krizė rodo, kad ši pamoka ne iki galo įsisavinta. Silpnas tiekimo grandinių atsparumas artimiausiu metu gali lemti perdirbtų naftos produktų trūkumą, ypač dyzelino ir reaktyvinių degalų (žibalo).

Viena pagrindinių priežasčių – smarkiai sumažėję naftos perdirbimo pajėgumai. Dar 8-ajame dešimtmetyje Jungtinė Karalystė turėjo net 18 naftos perdirbimo gamyklų, tačiau jų skaičius sumažėjo gerokai ir sparčiau nei tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Vokietija.

Žemųjų rūmų bibliotekos duomenimis, Jungtinės Karalystės naftos perdirbimo produkcijos apimtys 2000–2024 m. sumažėjo 41 proc., o iki 2011 m. iš rinkos pasitraukė dvi didžiausios vietinės naftos bendrovės – „BP“ ir „Shell“.

Gamyklų uždarymą lėmė keli veiksniai: nepakankama investicijų grąža, menka valstybės parama modernizacijai, didesnės anglies dioksido emisijų ir energijos sąnaudos. Reikšmės turėjo ir tai, kad Jungtinės Karalystės perdirbimo gamyklos dažnai yra palyginti mažos – didesni objektai, pasinaudojantys masto ekonomija, paprastai būna konkurencingesni. Be to, šaliai aktyviau judant link klimato neutralumo ir plečiantis elektromobilių rinkai, dalies produktų paklausa mažėjo.

Po pernai įvykusių „Prax Lindsey“ gamyklos Linkolnšyre ir „Petroineos“ gamyklos Greindžmute (Škotijoje) uždarymų Jungtinėje Karalystėje liko tik keturios naftos perdirbimo gamyklos: „Fawley“ Hempšyre, valdoma „Exxon Mobil“, „Humber“ Linkolnšyre, valdoma „Phillips 66“, „Pembroke“ Pietų Velse, valdoma „Valero Energy“, ir „Stanlow“ Češyre, valdoma „Essar“.

Šios keturios gamyklos patenkina apie 85 proc. Jungtinės Karalystės rinkos poreikių. Kai kurių produktų srityje šalis tebėra pakankamai savarankiška – ypač benzino. Ji yra viena iš vos 16 EBPO valstybių, galinčių apsirūpinti benzinu, nors žalios naftos, reikalingos gamybai, importuoja.

Tačiau su reaktyviniais degalais ir dyzelinu padėtis kitokia: šių produktų Jungtinė Karalystė daugiau importuoja, nei pasigamina.

Pramonės asociacijos „Fuels Industry U.K.“ duomenimis, 2024 m. šalis importavo 3,1 karto daugiau žibalo, nei jo pagamino, ir 2,5 karto daugiau dyzelino. Pažymima, kad dyzelino savarankiškumą Jungtinė Karalystė dar turėjo 2011 m. Priklausomybė nuo importuojamo žibalo buvo juntama ir anksčiau, tačiau dėl gamyklų uždarymo ji dar labiau išaugo. Šimtmečio pradžioje daugiau nei keturi penktadaliai žibalo buvo gaunami šalies viduje.

Per pastaruosius metus pasikeitė importo šaltiniai. Iki 2022 m. invazijos į Ukrainą Rusija tiekė apie penktadalį Jungtinės Karalystės dyzelino, tačiau dabar 58 proc. dyzelino importo atkeliauja iš JAV ir Nyderlandų.

Sudėtingesnė situacija yra su žibalu. Dėl „Heathrow“ oro uosto – vieno didžiausių tarptautinių aviacijos mazgų – Jungtinė Karalystė, valdžios vertinimu, 2024 m. pagal reaktyvinių degalų paklausą tarp EBPO šalių nusileido tik JAV. Apie 60 proc. šalies žibalo importo sudaro tiekimas iš Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kuveito, o vien Kuveitui tenka 38 proc. Dėl to itin svarbus tampa Hormūzo sąsiauris: bet koks jo sutrikimas smarkiai padidintų tiekimo riziką.

Padėtį apsunkina ir labai menkos žibalo atsargos – jų pakanka maždaug vienam mėnesiui, kai daugelyje kitų pasaulio šalių atsargų lygis yra didesnis.

Krizė tapo patogia tema kritikuojantiems vyriausybę. Pavyzdžiui, Škotijos nacionalinė partija kaltina Vestminsterį, kad šis leido užsidaryti Greindžmuto gamyklai, kuri aprūpindavo visą Škotiją žibalu.

Ministrai teigia, kad, Nyderlandams ir Belgijos Antverpeno tiekimo centrui veikiant be trikdžių, nėra pagrindo kalbėti apie normavimą, kurį kai kurios Azijos šalys jau pradėjo taikyti.

Vis dėlto Europoje žibalo kainoms padvigubėjus, tikėtina, kad šią vasarą brangs lėktuvų bilietai, o oro linijos mažins skrydžių pasiūlą.

Kita vertus, jei tai paskatins daugiau žmonių atostogauti šalies viduje, tai gali tapti bent nedidele paspirtimi sunkumų patiriančiam Jungtinės Karalystės svetingumo sektoriui.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *