Buvęs CŽA vadovas siunčia aiškų signalą: NATO šalys privalo mokytis iš Ukrainos fronto
Su žurnalistu ir „Delfi“ leidėju Hansu H. Luiku kalbėjęs buvęs CŽA vadovas generolas Davidas Petraeusa pabrėžė milžiniškus Ukrainos pasiekimus karybos srityje ir pokyčius mūšio lauke, bei būtinybę NATO valstybėms mokytis iš jos pavyzdžio. D. Petraeusas taip pat sukritikavo ankstesnės JAV prezidento administracijos vilkintus sprendimus dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai prieš jos 2023 m. kontrpuolimą ir dabartinės JAV valdžios viltį oro puolimu pasiekti režimo pasikeitimą Irane.
H. H. Luiko paprašytas pakomentuoti situaciją Irane, buvęs CŽA vadovas pabrėžė Islamo Respublikos režimo brutalumą, ir tuo pačiu metu, jo žodžiais, nepamatuotą viltį šį režimą nuversti atakomis iš oro, kurias JAV su Izraelio pradėjo vasario 28 d., iškart nukaudami aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
„Iš tikro, naujieji režimo lyderiai, atėję, kai buvo likviduota dešimtys senųjų lyderių, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ir daugybę aukščiausio rango saugumo pajėgų vadų, be jokio abejo, yra dar radikalesni. Tiesa ta, kad Irano režimo pajėgos yra labai, labai sunkiai įveikiamos – tai kone milijonas ginkluotų vyrų, kurie pademonstravo nusiteikimą žudyti savos šalies žmones – per sausį vykusias demonstracijas nužudė dešimtis tūkstančių, dar dešimtis tūkstančių įkalino. Tai absoliučiai brutali grupė, kuri, jei pralaimėtų, rizikuoja prarasti viską. Nemanau, kad kas nors, dalyvavęs tikruose kariniuose veiksmuose, galėjo manyti, jog oro galios panaudojimas prives prie režimo pasikeitimo. Akivaizdu, kad tokia viltis buvo nepamatuota“, – sakė D. Petraeusas
Kalbėdamas apie Ukrainą, D. Petraeusas neslėpė susižavėjimo jos pasiekimais karybos srityje ir išskyrė kariuomenės, techninės ir programinės įrangos kūrėjų bei gamintojų ir jos valdytojų bendradarbiavimą.
„Šių trijų elementų sąveika yra kažkas, ko man nėra tekę matyti. Tikra tiesa, kad programinė įranga atnaujinama beveik kas savaitę, o techninė įranga keičiama kas dvi ar tris savaites. Taigi, įvyko tikras perversmas gaminant tai, kas perkama kariuomenei. Štai kodėl visos mūsų šalys turėtų mokytis iš Ukrainos daug daugiau ir daug sparčiau nei iki šiol“, – pabrėžė buvęs CŽA vadovas.
„Mūšio laukas išties pasikeitė (…). Mes nebenorime 1 000 000 vienetų tam tikro gaminio. Dabar mus reikia po 10 tūkst. kas keletą savaičių ar mėnesių, kai atnaujinama programinė ir aparatinė įranga – taip elgiasi ir ukrainiečiai“, – paaiškino jis.
Pasak jo, NATO šalių kariuomenėms, būtina performuoti karybos sampratą Ukrainos pavyzdžiu, tačiau tai nėra daroma – arba daroma nepakankamai greitai.
„Nematau požymių jokiose šalyse, įskaitant saviškę, kad būtų kardinaliai performuota karybos samprata. Nėra struktūrinių pokyčių nei karių mokymų, nei misijų rengimo, nei vadų ruošimo, nei pirkimų srityse (…) Taip pat būtina atsižvelgti į personalo bei bazių valdymo politiką ir t. t. Tai ir yra instituciniai pokyčiai. (…) kol kas pokyčiai įgyvendinami lėčiau, nei, mano manymu, reikėtų, ypač turint omenyje situaciją Ukrainoje. Kiekviena NATO valstybė narė turėtų nusiųsti stebėtojų, kurie informuotų apie įvykius Ukrainos fronte ir pokyčius mūšio lauke. Ukrainoje lankausi maždaug tris kartus per metus. Ir net tarp apsilankymų pokyčiai ir naujovės būna įspūdingos. (…) Tai įspūdinga pažanga, ir mes jos iki galo dar nesuvokiame bei patys neįgyvendiname atitinkamų pokyčių“, – sakė D. Petraeusas.
Prisiminęs žlugusį Ukrainos 2023 m. vasaros kontrpouolimą, ankstensio JAV prezidento Joe Bideno administracijos sprendimų vilkinimą dėl ginkluotės tiekimo iki jam prasidedant generolas vadino „nedoru poelgiu“.
„Kaip galbūt prisimenate, mes nepagrįstai vilkinome sprendimą dėl tankų M1, dėl to Vokietija, savo ruožtu, atidėjo sprendimą dėl leidimo siųstis atsargines dalis iš kitų šalių. Taigi, jie laiku neturėjo šarvuotųjų pajėgų, kurias turėjo turėti. Mes nepriėmėme sprendimo ir dėl F-16, nors naikintuvai irgi galėjo būti naudingi (…) Per ilgai vilkinome daugkartinio paleidimo raketų sistemų, o vėliau ir tam tikrų šioms sistemoms skirtų raketų tiekimą. Ir tai vyko visose srityse.
Tuo metu gana karštai diskutavau su Baltųjų rūmų atstovais. Ypač gerai pžinojau Jake’ą Sullivaną ir Johną Finerį. Tarnaudamas ne kartą dirbau su J. Sullivanu ir žinojau, kad CŽA jį labai gerbia, tačiau jo viršininkas pernelyg ilgai vilkino minėtuosius sprendimus.
Teigčiau, kad tai buvo tikrai nedoras poelgis, ypač turint omenyje tai, kad jo viršininkas išties pagirtinai elgėsi, pasauliui reaguojant į 2022 m. vasario mėnesį prasidėjusią Rusijos invaziją (…) Visi šie sprendimai galiausiai turėjo būti priimti, tačiau mes delsėme, pernelyg ilgai diskutavome, kol galiausiai juos priėmėme. Ir tai jiems (ukrainiečiams – ELTA) brangiai kainavo. (…) tai buvo praleista proga, ir norėčiau, kad sprendimus būtume priėmę daug anksčiau“, – apgailestavo D. Petraeusas.
