„Nvidia” pristatė kvantinės kompiuterijos modelį „Ising” – sektoriaus akcijos šoko
Kvantinių technologijų bendrovių akcijos ketvirtadienį kilo, pratęsdamos įspūdingą savaitės ralį. Investuotojų entuziazmą pakurstė „Nvidia“ pristatyti atvirojo kodo dirbtinio intelekto modeliai, skirti paspartinti kvantinių skaičiavimų technologijos plėtrą.
Nuo savaitės pradžios „IonQ“ akcijos šoktelėjo apie 50 proc., panašiai kilo ir „D-Wave Quantum“ vertybiniai popieriai. Tuo metu „Quantum Computing“ bei „Rigetti Computing“ brango daugiau nei po 20 proc.
Rinkų optimizmas sustiprėjo po to, kai „Nvidia“ pristatė „Ising“ – naują atvirojo kodo modelių šeimą, kurios tikslas – paspartinti kvantinės kompiuterijos pritaikymą praktikoje.
„Dirbtinis intelektas yra būtinas tam, kad kvantinė kompiuterija taptų praktiška. Su „Ising“ dirbtinis intelektas tampa valdymo sluoksniu – kvantinių mašinų operacine sistema – paversdamas trapius kubitus į keičiamo mastelio ir patikimas kvantinių GPU sistemas“, – teigiama „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pareiškime.
„Nvidia“ taip pat nurodė, kad „Ising“ suteikia didelio našumo ir lengvai plečiamus dirbtinio intelekto įrankius kvantinių klaidų korekcijai bei kalibravimui – dviem itin svarbioms problemoms kuriant hibridines kvantines ir klasikines sistemas. Bendrovė pavadino sprendimą pagal gerai žinomą matematinį modelį.
Pristatymas sutapo su vadinamąja Pasauline kvantinės diena, kuri minima balandžio 14-ąją. Ši data pasirinkta todėl, kad 4,14 atitinka pirmuosius tris Planko konstantos skaitmenis – vieną svarbiausių kvantinės fizikos sąvokų.
Tuo pat metu antradienį buvo fiksuota ir ilgiausia „Nvidia“ akcijų kilimo serija nuo 2023 m.: per dešimt prekybos dienų jų vertė buvo pakilusi apie 18 proc.
Kvantinė kompiuterija dažnai pristatoma kaip galinti iš esmės pakeisti kai kurias sritis – nuo vaistų kūrimo spartinimo iki sudėtingų uždavinių sprendimo, kurie įprastiems kompiuteriams būtų neįveikiami. JAV valdžios institucijos ir didžiosios technologijų bendrovės aktyviai investuoja į šios srities plėtrą.
Pastaraisiais metais vadinamieji hiperskalės paslaugų teikėjai, tokie kaip „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Amazon“, yra pranešę apie lustus, kurie turėtų tapti pagrindu ateities sprendimams. „IBM“ taip pat siekia iki 2029 m. sukurti didelio masto, klaidoms atsparų kvantinį kompiuterį.
Vis dėlto rinka išlieka palyginti nedidelė: didžiausių šio sektoriaus bendrovių bendra vertė prieš ketvirtadienio prekybos sesiją buvo vertinama maždaug 31 mlrd. JAV dolerių. Be to, dėl spekuliatyvaus pobūdžio sektorius pasižymi ryškiais svyravimais, o dalies įmonių akcijos nuo metų pradžios buvo smukusios. Pavyzdžiui, „D-Wave Quantum“ ir „Rigetti Computing“ vertė buvo sumažėjusi atitinkamai apie 20 proc. ir 15 proc.
Dar vienas dėmesio vertas įvykis – „IonQ“ antradienį pranešė susiejusi du nutolusius kvantinius kompiuterius ir šį pasiekimą įvardijo kaip „pamatinį techninį etapą“. Be to, bendrovė taip pat paskelbė gavusi sutartį iš JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūros.
