JK ekonomika augo sparčiau nei laukta, tačiau analitikai tvariu augimu abejoja

Jungtinės Karalystės ekonomika vasarį augo 0,5 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti preliminarūs Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys.

„Reuters“ apklausti ekonomistai tikėjosi gerokai kuklesnio rezultato – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėjo didėti vos 0,1 proc. per mėnesį.

Skelbiama, kad paslaugų ir gamybos sektoriai vasarį ūgtelėjo po 0,5 proc., o statybų apimtys padidėjo 1 proc.

Šis šuolis fiksuotas po santykinai silpno sausio, kai ekonomika augo 0,1 proc. (pirminis įvertis buvo rodęs, kad augimo iš viso nebuvo).

Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad vasario statistika vertintina kaip atgal žvelgiantis rodiklis, nes vėlesni įvykiai Artimuosiuose Rytuose galėjo iš esmės pakeisti situaciją. Vasario 28 d. JAV ir Iranas pradėjo karines operacijas prieš Iraną, o tai didina neapibrėžtumą pasaulio ekonomikoje.

„Nesu tikras, ar tai atspindi realias ekonomikos sąlygas“, – „CNBC“ teigė „Schroders“ vyresnysis ekonomistas George’as Brownas, pridūręs, kad duomenis galėjo iškreipti sezoniniai veiksniai.

„Akivaizdu, kad tai pasenę duomenys – dabar žengiame į naują pasaulį su Irano konfliktu. Nors vasario skaičiai rodytų, kad esame stiprioje pozicijoje, reali padėtis, tikėtina, nėra tokia“, – „CNBC“ laidai „Squawk Box Europe“ sakė jis.

G. Brownas taip pat atkreipė dėmesį į prastėjančią darbo rinką: nedarbo lygis kyla virš 5 proc., todėl, jo vertinimu, ekonomikos būklė nėra tokia gera, kaip galėtų pasirodyti iš vieno mėnesio BVP.

Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę perspėjo, kad Jungtinė Karalystė dėl Irano karo gali patirti didžiausią augimo smūgį iš visų didžiųjų ekonomikų. Dabar TVF prognozuoja, kad 2026 m. JK ekonomika augs tik 0,8 proc. – mažiau nei sausį skelbta 1,3 proc. prognozė.

„Žvelgdami į priekį, tikimės, kad augimas lėtės“, – elektroniniame komentare nurodė „Deutsche Bank“ vyriausiasis JK ekonomistas Sanjay’us Raja.

„Didesnis neapibrėžtumas slopins išlaidas ir investicijas. Griežtesnės finansinės sąlygos taip pat nepadės. Silpstant nuotaikoms, tikimės, kad smūgį patirs ir gamybos apimtys“, – pridūrė jis.

Infliacijos spaudimas

Jungtinė Karalystė, būdama grynąja energijos importuotoja, yra ypač pažeidžiama pasaulinių energijos kainų šokų. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose riboja naftos ir dujų eksportą iš regiono, o tai didina kainų šuolio riziką.

Dar iki karo pradžios vasario pabaigoje buvo tikimasi, kad Anglijos bankas mažins palūkanų normas, nes infliacija buvo atvėsusi iki 2 proc. tikslo. Tačiau karo sukelta įtampa šias prielaidas pakoregavo.

Ekonomistai dabar prognozuoja, kad kovą infliacija JK paspartės iki 3,3 proc., palyginti su 3 proc. vasarį. Tai, pasak rinkos dalyvių, gali priversti centrinį banką šiemet bent kartą kelti palūkanų normas. Naujausi infliacijos duomenys turėtų būti paskelbti balandžio 22 d.

„Omnis Investments“ vyriausiasis investicijų strategas Patrickas O’Donnellis pažymėjo, kad vasario BVP rodiklis greičiausiai turės nedidelę įtaką Anglijos banko sprendimams artimiausiame posėdyje mėnesio pabaigoje.

„Kai neapibrėžtumas toks aukštas, o signalai – prieštaringi, tikimės, kad Anglijos bankas nesiims veiksmų. Žvelgiant toliau nei balandis, rinka pasidalijusi tarp 25 ir 50 bazinių punktų palūkanų normos didinimo iki metų pabaigos. Kadangi bankas vis dar laiko bazinę palūkanų normą ribojančia, mūsų manymu, labiau tikėtina, jog jie išliks laukimo režime“, – teigė jis.