Norvegija fiksuoja rekordą: po Hormūzo sąsiaurio krizės naftos eksporto pajamos šovė 67,9 proc.
Norvegijos statistikos tarnybos „SSB“ duomenimis, 2026 m. naftos pardavimo užsieniui pajamos išaugo 67,9 proc. ir pasiekė 4,9 mlrd. eurų. Tai – didžiausios per visą šalies istoriją per vieną mėnesį gautos pajamos iš naftos eksporto.
„Ormūzo sąsiaurio uždarymas sukėlė reikšmingą pasiūlos šoką naftos rinkoje, o tai prisidėjo prie aukštų kainų kovą ir didžiausios istorijoje eksporto vertės“, – teigė „SSB“ vyresnysis patarėjas Janas Olavas Roerhus.
Rekordinės įplaukos siejamos su sutrikusia laivyba Ormūzo sąsiauryje, dėl kurios išaugo norvegiškos naftos paklausa ir sumažėjo tiekimas iš Artimųjų Rytų. Vien per kovą Norvegija pardavė 56,6 mln. barelių naftos – tai 27,3 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinė norvegiškos naftos kaina siekė 97 JAV dolerius už barelį.
Norvegišką naftą daugiausia perka Europos šalys, tarp jų – Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai.
Pranešama, kad po 2026 m. vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgio Iranui buvo apribota laisva laivyba Ormūzo sąsiauryje. Iki karo šiuo strateginiu jūrų keliu kasdien būdavo gabenama apie 17–20 mln. barelių naftos – tai sudarė daugiau nei 20 proc. viso jūrų transportu gabenamo šio ištekliaus kiekio.
Ormūzo sąsiauriu taip pat keliaudavo apie 20–30 proc. pasaulinio suskystintų gamtinių dujų (SGD) transporto. Norvegija eksportuoja ir gamtines dujas: nors 2026 m. kovą jų išgabenta šiek tiek mažiau nei prieš metus, dėl kainų kilimo pajamos padidėjo. Dujų eksportas sumažėjo 0,3 proc. (iki 10,2 mlrd. kubinių metrų), tačiau pajamos buvo 19 proc. didesnės ir siekė 5,8 mlrd. eurų.
Norvegiškos dujos beveik visos eksportuojamos į Europą – jomis naudojasi Vokietija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Prancūzija, Danija, Nyderlandai ir Lenkija. 2022 m. pradėtas eksploatuoti dujotiekis „Baltic Pipe“, sujungęs Norvegiją, Daniją ir Lenkiją.
