Milijardai plūsta į DI lustų rinką, startuoliai meta iššūkį „Nvidia“ dominavimui

„Nvidia“ įsitvirtino dirbtinio intelekto bumo epicentre: bendrovė praktiškai dominuoja galingiausių lustų, skirtų modeliams mokyti ir paleisti, rinkoje. Tačiau vis daugiau startuolių siekia mesti iššūkį jos pranašumui – ir investuotojai už šią ambiciją moka vis didesnę kainą.

Remiantis „Dealroom“ duomenimis, 2026 m. dirbtinio intelekto lustus kuriantys startuoliai pasaulyje pritraukė 8,3 mlrd. JAV dolerių finansavimo. Jei rinka nepatirs staigaus nuosmukio, šiemet į šį sektorių gali būti nukreiptos rekordinės investicijų sumos.

Kas lemia tokį šuolį? Iki šiol „Nvidia“ grafikos procesoriai (GPU), iš pradžių kurti žaidimams, buvo sėkmingai pritaikyti dirbtinio intelekto modelių mokymui. Vis dėlto dėmesys sparčiai krypsta į kitą etapą – kaip efektyviausiai diegti dirbtinį intelektą realiose programose. Šis procesas vadinamas dirbtinio intelekto išvadų generavimu (angl. inference).

Startuolių argumentas paprastas: GPU nebuvo suprojektuoti būtent dirbtiniam intelektui, todėl nauja architektūra gali suteikti didelį energijos ir kaštų sutaupymą.

„Dabar dominuoja išvadų generavimas, o esama GPU architektūra nebuvo tam sukurta taip, kaip svarbiausia mastu“, – teigė „Nato Innovation Fund“ (NIF) direktorius Patrickas Schneideris-Sikorsky, kurio fondas yra investavęs į Jungtinės Karalystės AI lustų startuolį „Fractile“.

Nors „Nvidia“ turi milžinišką pranašumą – būdama viena vertingiausių pasaulio bendrovių ji disponuoja beveik neribotais pinigų srautais – įmonė taip pat intensyviai kuria naujus lustus, skirtus dirbtinio intelekto plėtrai.

Gruodį „Nvidia“ įsigijo dirbtinio intelekto išvadų generavimo startuolio „Groq“ turto už maždaug 20 mlrd. JAV dolerių. Kovą bendrovė taip pat paskelbė investavusi 4 mlrd. JAV dolerių į dvi įmones, kuriančias fotonikos technologijas.

Per pastaruosius pilnus finansinius metus, pasibaigusius 2026 m. sausį, „Nvidia“ moksliniams tyrimams ir plėtrai skyrė daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių.

Startuolių finansavimas

Vis dėlto investuotojų tai nesustabdo – pinigai keliauja ir į naujas, o neretai dar neįrodžiusias savo sprendimų efektyvumo dideliu mastu, AI lustų technologijas.

JAV, kur sutelktos didžiausios investicijų apimtys, „Cerebras Systems“ vasarį pritraukė 1 mlrd. JAV dolerių. 2026 m. taip pat fiksuotos po 500 mln. JAV dolerių investicijų raundų bendrovėms „MatX“, „Ayar Labs“ ir „Etched“.

Europoje sumos mažesnės, tačiau „Axelera“ ir „Olix“ šiemet taip pat pritraukė daugiau nei 200 mln. JAV dolerių. Kitos bendrovės, tarp jų „Euclyd“ ir „Optalysys“, planuoja 2026 m. finansavimo raundus, kurių apimtys siektų bent 100 mln. JAV dolerių. Apie panašius planus, remiantis pranešimais, kalbama ir startuolių „Fractile“ bei „Arago“ atveju.

„Tai jau nebėra nišinis statymas. Tai tampa esmine dalimi to, kaip žmonės mąsto apie dirbtinio intelekto infrastruktūrą“, – sakė Europos rizikos kapitalo fondo „Seedcamp“ valdantysis partneris Carlosas Espinalis, investavęs į lustų startuolį „Vaire Computing“.

Naujausi rinkos signalai

Pastarosiomis dienomis technologijų sektoriuje netrūko reikšmingų naujienų. „Anthropic“ ir „OpenAI“ paskelbė apie didelės apimties plėtros planus Jungtinėje Karalystėje: „Anthropic“ pristatė naujas biuro patalpas, skirtas 800 darbuotojų, o „OpenAI“ pranešė Londone atidarysianti pirmąjį nuolatinį biurą, kuriame galėtų dirbti daugiau nei 500 komandos narių.

„TSMC“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pelnas išaugo 58 proc. – rezultatas viršijo prognozes ir pasiekė naują rekordą, nes dirbtinio intelekto lustų paklausa išliko stipri.

„OpenAI“ taip pat atsisakė planų tiesiogiai nuomotis pajėgumus iš Norvegijos duomenų centro. Papildomus skaičiavimo resursus perėmė „Microsoft“. „OpenAI“ CNBC nurodė, kad pajėgumus nuomosis iš „Microsoft“.

„Amazon“ pranešė ketinanti įsigyti „Globalstar“ sandoryje, kurio vertė siekia apie 11,57 mlrd. JAV dolerių, taip siekdama sustiprinti savo besiformuojantį žemųjų orbitų palydovinio interneto verslą ir konkuruoti su Elono Musko „SpaceX“.

„Uber“ sutiko įsigyti papildomą 4,5 proc. Vokietijos maisto pristatymo bendrovės „Delivery Hero“ akcijų paketą iš didžiausio akcininko „Prosus“.