Lenkijos degalų sektorius prašo keisti kainų lubas – automagistralių degalinės dirba nuostolingai
Degalų kainų mažinimo paketas „Ceny Paliw Niżej“ (CPN) buvo skubi valdžios reakcija į brangstančius degalus, kuriuos lėmė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Įgyvendinant paketą sumažinta mokesčių dalis degalų kainoje – tokie mokesčiai kaip PVM ir akcizas – taip pat įvestas maksimalių degalų kainų mechanizmas.
Maksimalias kainas (kasdien, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas) nustato energetikos ministras pagal algoritmą, kuris įvertina rinkos sąlygas.
Kaip teigia „POPiHN“ reguliavimo direktorius Wojciechas Labuda, paketas buvo priimtas itin skubotai – įstatymas nuo Ministrų Tarybos iki prezidento parašo esą keliavo vos 26 valandas. Jo teigimu, tuo metu su sektoriumi nevyko jokios konsultacijos. Nuostatos galioja nuo kovo 31 dienos.
„CPN paketas yra gana radikali valstybės intervencijos į rinkos mechanizmus forma, nes kalbame apie kainų lubas. Kol kas nepastebėjome didesnių sutrikimų, išskyrus vadinamąjį degalų turizmą pasienio regionuose“, – komentuoja W. Labuda.
Balandžio 14 dieną „Kongresie Paliwowym 2026“ ministras Motyka sakė žinantis degalų sektoriaus pasiūlymus ir tikino „neatsisukantis į juos nugara“. Jis taip pat užsiminė, kad po pokalbių su rinka neatmeta galimybės patikslinti teisės aktus. Paaiškėjo, kokių pokyčių prašo verslas.
Šiuo metu maksimalios kainos taikomos dyzelinui, benzinui 95 ir 98, tačiau mechanizmas neatskiria vadinamųjų „premium“ degalų, parduodamų degalinėse. Dėl to degalai su priedais faktiškai parduodami už tą pačią kainą kaip ir baziniai.
„Degalai su priedais įprastai būdavo brangesni už įprastus. Dabar maksimali kaina apima ir vadinamuosius „premium“ degalus, todėl jų prekyba degalinėms tampa nuostolinga. Būtent iš čia ir atsiranda pranešimai apie „kolonėlių gedimus“ – be laikinų tiekimo sutrikimų, tai daugiausia liečia būtent „premium“ degalus“, – aiškina „POPiHN“ atstovas.
Dėl to sektorius siūlo numatyti galimybę prekiauti geresnių parametrų degalais netaikant jiems kainų lubų, o baziniams degalams palikti dabartinę maksimalių kainų tvarką. Primename, kad už prekybą degalais viršijant nustatytas maksimalias kainas gresia baudos, siekiančios iki maždaug 230 tūkst. eurų. Šią sritį prižiūri „Krajowa Administracja Skarbowa“.
W. Labuda taip pat atkreipia dėmesį į degalines, esančias prie automagistralių ir greitkelių: jų veiklos sąnaudos didesnės dėl papildomos infrastruktūros poreikio – didelių aikštelių, elektromobilių įkrovimo stotelių, darbo visą parą, septynias dienas per savaitę. Be to, degalinės, veikiančios keliautojų aptarnavimo aikštelėse (MOP), yra susaistytos sutartimis su „Generalna Dyrekcja Dróg i Autostrad“ (GDDKiA) ir moka nuomos mokestį.
„POPiHN“ atstovas pabrėžia, kad tokių degalinių sąnaudos tokios didelės, jog joms padengti degalai įprastai turi būti brangesni maždaug 0,12–0,14 euro už litrą nei kitose degalinėse. Dėl to dar iki kainų kontrolės įvedimo degalai prie pagrindinių trasų dažnai kainuodavo daugiau nei miestuose. Organizacija siūlo tris galimus problemos sprendimo variantus.
„Sektorius siūlo arba įstatymu iš viso išimti tokias degalines iš reguliavimo, arba nustatyti joms didesnę maksimalią kainą, arba – kas būtų paprasčiausia – sustabdyti nuomos mokesčius, mokamus GDDKiA. Šiandien verslininkai privalo tokias degalines eksploatuoti, bet iš kiekvieno litro parduoto benzino ar dyzelino patiria nuostolį“, – sako W. Labuda.
Tekste primenama, kad 2022 metais, po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai šoktelėjo naftos kainos, tuometinė Mateuszo Morawieckio vyriausybė taip pat taikė priemones, mažinusias degalų kainas mažmeninėje rinkoje. Tada, vadinamųjų antiinfliacinių skydų rėmuose, buvo sumažintas PVM degalams, akcizas, degalų prekyba atleista nuo mažmeninės prekybos mokesčio ir sumažintas emisijos mokestis.
Vis dėlto CPN pakete, kaip teigiama, emisijos mokestis ir mažmeninės prekybos mokestis nebuvo pakeisti. „POPiHN“ atstovas nurodo, kad pastarojo mokesčio sustabdymas galėtų sumažinti kainą maždaug 0,01–0,02 euro už litrą.
CPN paketas taip pat įvedė maksimalų degalų antkainį – 0,07 euro (neto) už litrą. Šis aspektas svarbus dėl to, kad tokie mokesčiai kaip PVM ar akcizas yra įskaičiuoti į didmeninę degalų kainą, o mažmeninėje prekyboje papildomai pridedamas degalinės antkainis, nuo kurio skaičiuojamas mažmeninės prekybos mokestis.
W. Labudos teigimu, šis mokestis neretai apeinamas arba naudojamas „mokesčių optimizavimui“.
„Yra daug mechanizmų, kurie skatina jį apeiti: pavyzdžiui, franšizės subjektai iš jo išimti, taip pat galima optimizuoti per pardavimų struktūrą ar skaidyti degalinės apyvartą į degalų ir ne degalų prekių segmentus, kad būtų išlikta žemiau ribos, nuo kurios mokestis taikomas, arba jis taikomas mažesniu tarifu“, – komentuoja jis.
Dėl šių priežasčių sektorius siūlo ne tik laikinai sustabdyti mokestį, bet ir apskritai nebetaikyti jo skystųjų degalų prekybai. W. Labuda teigia, kad pasibaigus degalų krizei mažmeninės prekybos mokestį būtų galima pakeisti galimu akcizo padidinimu.
Mažmeninės prekybos mokesčio sustabdymas, pasak jo, galėtų tapti atsarginiu planu ir pačiai valdžiai, jei paaiškėtų, kad pratęsti sumažintą PVM degalams nebebus įmanoma. Balandžio pradžioje „Komisja Europejska“ išsiuntė Lenkijai raštą, kuriame nurodė, jog Europos Sąjungos teisė nenumato galimybės mažinti PVM tarifo iškastiniam kurui.
W. Labuda pripažįsta, kad sektorius paskutinius ministro pareiškimus vertina palankiai, tačiau laukia realių teisinių pokyčių. Taip pat nurodoma, kad Energetikos ministerijai pateikti klausimai su prašymu įvertinti sektoriaus siūlymus, o gavus atsakymą jis bus paskelbtas.
