Saulės energetika ES aplenkė hidroenergetiką – gamyba šoktelėjo 25 proc.

Pagal Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą „EU ETS“ priskiriama tarša 2025 metais sumažėjo 1,3 proc. Tai tęsia ilgalaikę mažėjimo tendenciją – nuo 2005 metų šių sektorių anglies pėdsakas jau sumažėjo perpus.

Europos Komisijos paskelbti duomenys rodo, kad šis kritimas leidžia ES išlikti kelyje siekiant iki 2030 metų taršą sumažinti 62 proc.

Didžiausią įtaką turėjo energijai imlios pramonės šakos – cementas, geležies ir plieno gamyba: jų bendros emisijos traukėsi 2,5 proc. Prie šios krypties prisidėjo tiek pramonės transformacija, tiek lėtėjantis statybų sektorius.

Elektros gamybos sektoriuje iškastinio kuro emisijos sumažėjo 0,4 proc., nors bendra elektros gamyba augo 1,7 proc. Atsinaujinančių išteklių dalis elektros gamyboje nežymiai padidėjo iki 47,3 proc.

Ryškiausiai išsiskyrė saulės energetika – jos gamyba, lyginant su ankstesniais metais, šoktelėjo beveik 25 proc. ir ji pirmą kartą tapo antru didžiausiu atsinaujinančiu šaltiniu ES, aplenkdama hidroenergetiką.

Augimas padėjo kompensuoti mažesnę vėjo ir hidroenergetikos gamybą, kurią nulėmė oro sąlygos Šiaurės Europoje. Tuo pat metu anglies emisijos sumažėjo beveik 7 proc., tačiau gamtinių dujų naudojimas elektros gamyboje išaugo 11,4 proc.

Ataskaitoje taip pat išryškintos skirtingos tendencijos transporte. Jūrinės laivybos emisijos sumažėjo maždaug 3 proc., o aviacijos tarša šiek tiek padidėjo, nes oro eismas toliau augo. Europos Komisija pažymėjo, kad nors pateikti duomenys apima didžiąją dalį operatorių, galutiniai aviacijos ir jūrinio sektoriaus skaičiai dar yra apdorojami.