Ar Lietuva turi atsarginį gynybos planą? Prezidentūra pateikė atsakymą
Opozicijai raginant Valstybės gynimo tarybą (VGT) įpareigoti Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams bei paruošti alternatyvius planus, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako – apie tai galima diskutuoti, bet dėmesys šiuo metu sutelktas į vieno scenarijaus stiprinimą.
„Mes esame susikoncentravę vieno scenarijaus stiprinime ir tai yra mūsų didžiausias uždavinys. Dėl alternatyvių – mes, aišku, formaliai galime diskutuoti, bet nesame šiandien pasiruošę fiksuoti kažką popieriuje apie planą B, C“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė D. Matulionis.
„Tai turėtų būti tam tikra diskusija – pasiruošti tam atvejui, jeigu būtų kas nors ir tada pereiti prie tų planų rengimo. Jeigu išties viskas byra“, – tęsė jis.
Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę išsiuntė kreipimąsi į VGT. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių manymu, ši turėtų įpareigoti Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams.
Tokia iniciatyva kilo po to, kai opozicija iš premjerės Ingos Ruginienės, dalyvavusios NSGK posėdyje, neišgirdo atsakymų į klausimus dėl planų A, B ir C, apie kuriuos ji užsiminė prieš kelis mėnesius.
Prezidento patarėjas pabrėžė, jog šiuo metu svarbu koncentruotis į planą A ir nekurti abejonių, jog būtina formalizuoti ir kitus planus.
„Reikės, ateis laikas, bus poreikis – tikrai apsvarstysime. Bet šiandien turime išlaikyti status quo, turime maksimaliai siekti, kad NATO būtų ir išliktų stiprus, sustiprinti Europos dėmenį NATO viduje, užkaišyti visas spragas regioniniuose planuose, vystyti trūkstamus pajėgumus NATO viduje. Šalia to yra mūsų nacionalinis gynybos vystymas“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
Anot D. Matulionio, kalbos apie planus B kelia abejonių dėl esamos saugumo architektūros, todėl svarbiausia – užtikrinti NATO vienybę artėjančiame viršūnių susitikime Ankaroje.
„Visose valstybėse niekas nekalba apie jokius planus B, nes tai siunčia abejonę esamos saugumo architektūros prasme. Todėl jeigu yra tam tikrų trinčių, atsiradusių tarp kai kurių NATO valstybių dėl NATO, tai mes turime padaryti viską, kad Ankaroje, per būsimą NATO viršūnių susitikimą, būtų apdemonstruota absoliuti vienybė“, – pabrėžė D. Matulionis.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Vasarį Seimo opozicinių frakcijų vadovai pakvietė ministrę pirmininkę šiuos planus pristatyti bendro posėdžio metu. Prieš tai Vyriausybės vadovė buvo kviesta ir į Seimo NGSK posėdį, tačiau tuo metu ji teigė kvietimo nesulaukusi.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiėmė. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po pokalbio su M. Rutte atsitraukė.
