Norite sėkmingai atsikratyti skolų? Įvardino esminę klaidą, kurią daro beveik visi
Daugelis žmonių į skolų grąžinimą žiūri kaip į pagrindinį tikslą. Tai tampa savotiška manija – norisi kuo greičiau „uždaryti“ skolas ir pagaliau atsikvėpti. Tačiau ilgainiui paaiškėja, kad vien tik tikslas ne visada padeda.
Per daugelį metų kalbant apie pinigus išryškėja viena paprasta mintis, jog skolos mažinimas turėtų būti pasekmė, o ne pats tikslas. Kitaip tariant, svarbiau ne skaičius, o įpročiai, kurie prie to skaičiaus nuveda.
Jei žmogus susitvarko savo finansus taip, kad pradeda išleisti mažiau nei uždirba, skolos pradeda mažėti natūraliai. Tai ne stebuklas, o logiška grandinė – atsiranda perteklius, kuris gali būti skirtas grąžinimui.
Kodėl vien tik tikslas neveikia?
Vien noras atsikratyti skolų dažnai būna per daug abstraktus. Tai tarsi taikinys be aiškaus kelio, kaip iki jo nueiti. Dėl to daugelis žmonių pasimeta ir ilgai nejaučia realios pažangos.
Problema dar ir ta, kad jei išlaidos viršija pajamas, skola iš tiesų tik didėja. Net jei mokamos minimalios įmokos, situacija praktiškai nejuda į priekį.
Todėl pirmas žingsnis visada tas pats – pasiekti vadinamąjį asmeninį pelną. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad po visų išlaidų lieka pinigų. Tik tada atsiranda reali galimybė mažinti skolas.
Kodėl verta atsikratyti skolų?
Skolų grąžinimas turi ne tik akivaizdžią, bet ir mažiau matomą naudą. Pirmiausia, gerėja kredito istorija, o tai gali reikšti mažesnes išlaidas ateityje, pavyzdžiui, draudimui ar paskoloms.
Taip pat tai viena iš saugiausių investicijų. Jei kredito kortelės palūkanos siekia 20 proc., jų sumažinimas iš esmės duoda tokį pat „grąžos“ efektą ir jis garantuotas.
Be finansinių aspektų, yra ir kasdienių privalumų. Mažiau skolų reiškia mažiau sąskaitų, paprastesnį gyvenimą ir aiškesnę finansinę struktūrą.
Daugiau laisvės ir ramybės
Kiekviena grąžinta skola atlaisvina pinigų srautą. Tai reiškia, kad pinigai, kurie anksčiau buvo skirti įmokoms, gali būti panaudoti kitur, net ir maloniems dalykams.
Taip pat mažėja priklausomybė nuo darbo. Kai nėra nuolatinių įsipareigojimų, atsiranda daugiau pasirinkimo – galima keisti karjerą, imtis naujų idėjų ar tiesiog jaustis saugiau.
Galiausiai atsiranda ramybė. Mažiau streso, mažiau ginčų dėl pinigų, geresnis miegas – tai dalykai, kurių negalima pamatuoti, bet jie labai jaučiami.
Pirmas žingsnis – nustoti didinti skolą
Tai skamba akivaizdžiai, bet būtent čia daugelis stringa. Kol skola vis dar auga, bet kokios pastangos ją sumažinti tampa beveik beprasmės.
Svarbu sustabdyti naujų skolų atsiradimą. Tai gali reikšti atsisakymą kredito kortelių ar bent jau jų naudojimo. Kartais tai sudėtinga, nes jos suteikia patogumo jausmą.
Tačiau realybė tokia, jei finansai jau išsibalansavę, kreditai tik gilina problemą. Todėl pirmiausia reikia nutraukti šį ciklą.
Kodėl svarbus finansinis rezervas?
Gali atrodyti keista, bet prieš aktyviai grąžinant skolas verta sukaupti nedidelį rezervą. Priežastis paprasta – gyvenime pasitaiko netikėtų išlaidų.
Jei nėra santaupų, bet kokia nenumatyta situacija vėl privers skolintis. Taip susidaro užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti.
Net ir nedidelė suma gali padėti išvengti šios problemos. Svarbiausia yra laikyti ją nenumatytiems atvejams, o ne kasdieniams norams.
Sniego gniūžtės metodas
Vienas iš dažniausiai rekomenduojamų būdų yra vadinamasis „sniego gniūžtės“ metodas. Jo esmė paprasta – nuosekliai mažinti skolas, skiriant joms fiksuotą sumą kiekvieną mėnesį.
Pradžioje progresas gali atrodyti lėtas. Tačiau laikui bėgant tempas didėja, lyg riedanti sniego gniūžtė, kuri vis auga.
Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą strategiją. Vieni pradeda nuo didžiausių palūkanų, kiti – nuo mažiausių sumų, kad greičiau pajustų rezultatą.
Psichologija svarbiau nei matematika
Nors matematiškai naudingiau pirmiausia mažinti brangiausias skolas, ne visiems tai veikia. Didelės sumos gali demotyvuoti ir stabdyti progresą.
Dėl to kai kurie renkasi pradėti nuo mažiausių skolų. Tai leidžia greičiau pamatyti rezultatą ir suteikia papildomos motyvacijos tęsti.
Šis metodas nėra tobulas skaičiais, tačiau dažnai efektyvesnis realiame gyvenime. Nes svarbiausia – ne teorija, o tai, kas veikia praktiškai.
Įpročiai svarbiau už vienkartinius sprendimus
Galiausiai viskas grįžta prie vieno dalyko – įpročių. Skolos dingsta ne dėl vieno sprendimo, o dėl nuoseklių veiksmų.
Jei keičiasi požiūris į pinigus, keičiasi ir rezultatai. Išlaidos mažėja, pajamos auga, atsiranda kontrolės jausmas.
Ir tada nutinka įdomus dalykas – skolos pradeda mažėti tarsi savaime. Ne todėl, kad tai buvo vienintelis tikslas, o todėl, kad visa sistema pagaliau pradėjo veikti.
