Popiežius Leonas XIV vizito Afrikoje metu kritikavo ekonomikos nelygybę ir korupciją
Popiežius Leonas XIV antradienį atvykęs į Pusiaujo Gvinėją pasmerkė Afrikos mineralinių išteklių „kolonizavimą“ ir „valdžios troškimą“. Ši šalis valdoma ilgiausiai žemyne pareigas einančio prezidento, kurio aplinką žmogaus teisių organizacijos ir teisminiai procesai sieja su plataus masto korupcija.
Pontifikas į sostinę Malabą atvyko ketvirtajai ir paskutinei savo kelionės po Afriką stotelei. Oro uoste ir pakelėse jį pasitiko minios – tai pirmasis popiežiaus vizitas Pusiaujo Gvinėjoje nuo Jono Pauliaus II apsilankymo 1982 metais.
Leonas XIV į prezidento rūmus važiavo atvira popiežiaus kortežo transporto priemone, o susirinkusieji, mojuodami vėliavomis, džiūgavo.
„Dabar esame labai laimingi – popiežiaus laukėme 44 metus. Tai palaiminimas šaliai. Tikimės, kad daug kas pasikeis ir mūsų tikėjimas sustiprės“, – sakė vienas vyresniųjų katalikų bendruomenės pareigūnų Diosdado Marquesas.
Buvusi Ispanijos kolonija Vakarų Afrikoje valdoma Teodoro Obiango Nguemos Mbasogo, kuris valdžioje yra nuo 1979 metų. Jis kaltinamas autoritarine politika ir plačiai paplitusia korupcija.
XX a. paskutiniame dešimtmetyje jūroje aptikti naftos telkiniai kardinaliai pakeitė šalies ekonomiką: nafta sudaro beveik pusę bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 90 proc. eksporto. Tačiau daugiau nei pusė beveik 2 mln. šalies gyventojų vis dar gyvena skurde.
Žmogaus teisių organizacijos, taip pat teismų bylos Prancūzijoje ir Ispanijoje dokumentavo, kad pajamos iš išteklių labiau praturtino valdančiąją Obiango šeimą nei plačiąją visuomenę.
Paminėta popiežiaus Pranciškaus mirties metinė
Leonas XIV, atvykęs iš Angolos, prezidento rūmuose susitiko su T. Obiang Nguema Mbasogo ir kalbėjo valdžios atstovams, diplomatams bei parlamentarams.
Primindamas, kad susitikimas vyksta pirmosiomis popiežiaus Pranciškaus mirties metinėmis, jis pasmerkė pajamų nelygybę. Pasak pontifiko, ją dar labiau gilina pasaulinė ekonomika, bet kokia kaina siekianti pelno.
„Tokia ekonomika žudo. Iš tiesų šiandien dar labiau nei ankstesniais metais matyti, kad ginkluotų konfliktų protrūkius dažnai skatina naftos ir mineralinių išteklių kolonizavimas – nepaisant tarptautinės teisės ir tautų apsisprendimo“, – sakė popiežius Leonas XIV.
Tekste taip pat minima, kad Jungtinių Valstijų administracija, paskelbusi apie mineralų prekybos bloko kūrimą su sąjungininkais, siekia įsitvirtinti kritinių išteklių turtinguose Afrikos regionuose ir konkuruoti su Kinija, kuri čia įtaką stiprina jau daugelį metų.
Praėjusiais metais Vašingtonui tarpininkaujant taikos susitarime dėl smurto Konge, buvo pasirašytas ir partnerystės susitarimas, siejamas su JAV bendrovių galimybėmis gauti prieigą prie kritinių mineralų.
JAV taip pat investuoja į „Lobito koridorių“ – didelį geležinkelio projektą, kuris turėtų padėti eksportuoti mineralus iš Zambijos ir Kongo per Lobitą į Angolą. Be to, minima parama projektui Pietų Afrikoje, kur retieji žemės elementai būtų išgaunami iš pramoninių atliekų.
Bažnyčios ir valdžios ryšiai
Pusiaujo Gvinėja oficialiai yra pasaulietinė valstybė, tačiau apie 75 proc. gyventojų yra katalikai – tai viena katalikiškiausių Afrikos šalių.
JAV gyvenantis aktyvistas Tutu Alicante, vadovaujantis teisių organizacijai „EG Justice“, teigė, kad bažnyčios lyderiai yra „glaudžiai susiję su valdžia“.
„Iš dalies dėl valdžios baimės visiems, įskaitant bažnyčią, ir iš dalies dėl finansinės naudos, kurią bažnyčia gauna iš šios valdžios“, – sakė jis.
Vatikano Misijinės evangelizacijos dikasterijos pareigūnas Reverendas Fortunatus Nwachukwu pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčia veikia sudėtingose pilietinėse erdvėse ir moka jose įgyvendinti savo misiją.
„Ar Bažnyčia turėtų kariauti su valdžia? Tikrai ne. Ar ji turėtų viską nuryti lyg tai būtų normalu? Ne. Bažnyčia turi toliau skelbti teisingumą – visada gindama gyvybę, žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį“, – sakė jis.
Be oficialios korupcijos, valdžia kaltinama politinių oponentų, kritikų ir žurnalistų persekiojimu, suėmimais bei bauginimu.
Tekste taip pat minima, kad Pusiaujo Gvinėja yra viena iš kelių Afrikos valstybių, kurios pagal susitarimus su Jungtinių Valstijų administracija priėmė iš JAV deportuotus migrantus, išsiųstus ne į savo kilmės šalis.
Nurodoma, kad į Pusiaujo Gvinėją deportuota mažiausiai 29 žmonės, neturintys ryšių su šia šalimi. Dalis jų Malabe laikomi su ribota prieiga prie teisinės ir medicininės pagalbos, o kiti, kaip teigiama, prievarta grąžinti į kilmės valstybes, kur jiems gresia persekiojimas.
Popiežius Leonas XIV, lankydamasis kalėjime uostamiestyje Bata, bendrą Jungtinių Valstijų migracijos ir deportacijų politiką pavadino „itin nepagarbia“.
