Milijardiniai planai juda į priekį: prasideda žemės paėmimas

Darius Vaitkus

2026-04-26, 21:05 4 min. skaitymo 0

Sklypai. Pexels nuotr.

Kauno ir Jonavos rajonų gyventojams perduota svarbi žinia: Vyriausybė balandžio 22 dieną patvirtino „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą ir kartu leido pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras šiose dviejose savivaldybėse.

Šis sprendimas tiesiogiai palies apie 279 žemės sklypus, kurių bendras plotas siekia maždaug 447 hektarus, taip pat 12 statinių, iš jų vieną gyvenamąjį namą.

Tai reiškia, kad daliai gyventojų prasidės formalus turto paėmimo procesas, susijęs su europinės geležinkelio vėžės projektu. Pagal patvirtintą planą, šis etapas Kauno ir Jonavos rajonuose turi būti užbaigtas iki 2027 metų pabaigos.

Kodėl to reikia?

Valstybė aiškina, kad be šių procedūrų nebūtų įmanoma laiku ir tinkamai užbaigti pirmojo „Rail Baltica“ etapo darbų. Susisiekimo sistemos planuotojai pabrėžia, jog ši atkarpa svarbi tam, kad pagrindinė linija nuo Palemono galėtų būti sujungta Panevėžio kryptimi be techninių kompromisų, kurie ribotų traukinių greitį ir mažintų viso projekto naudą.

Patvirtintame plane numatyta, kad būsima linija sujungs Kauno ir Vilniaus geležinkelio mazgus, eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslių ir šiauriau Kaišiadorių. Taip pat suplanuotos jungtys su Vilniaus oro uostu, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Kauno oro uostu bei kryptimi į Panevėžį.

„Rail Baltica“ Lietuvoje vertinama ne tik kaip susisiekimo, bet ir kaip strateginis karinio mobilumo projektas. Susisiekimo ministerija nurodo, kad visa linija Baltijos šalyse drieksis 870 kilometrų, iš jų 392 kilometrai Lietuvoje, o projektas iki šiol maždaug 85 proc. finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Mastas bus gerokai didesnis

Dabartinis sprendimas Kauno ir Jonavos rajonuose tėra pirmasis platesnio proceso etapas. Ruože tarp Kauno ir Vilniaus iš viso planuojama paimti apie 2 500 žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1 700 hektarų, taip pat šimtus statinių.

Oficialiuose planavimo dokumentuose nurodoma, kad visame ruože numatyta paimti 579 statinius, iš jų 83 gyvenamuosius.

Kitose teritorijose, tai yra Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų rajonuose, Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, žemės paėmimo procedūras planuojama pradėti nuo 2030 metų. Tai rodo, kad Kauno ir Jonavos rajonų gyventojai su tiesioginiais pokyčiais susidurs anksčiausiai.

Projekto šalininkai pabrėžia, kad nutiesus „Rail Baltica“ atkarpą tarp Kauno ir Vilniaus kelionė traukiniu be sustojimų galėtų trukti apie 38 minutes. Tačiau kartu pripažįstama, kad finansavimo ir terminų klausimai išlieka sudėtingi.

Iki 2030 metų Lietuva šiam projektui jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų, tačiau papildomai sieks dar apie 4 mlrd. eurų finansavimo. Europos Audito Rūmai 2026 metų sausį paskelbė, kad viso ES pagrindinio TEN-T tinklo 2030 metų tikslas nebus pasiektas, o „Rail Baltica“ yra vienas iš projektų, kuriems tebėra būdinga reikšminga terminų ir kaštų rizika.

Todėl dabartinis Vyriausybės sprendimas gyventojams reiškia du dalykus vienu metu. Pirma, žemės paėmimo procesas Kauno ir Jonavos rajonuose jau pereina iš planavimo į realų įgyvendinimą.

Skaitykite mūsų naujienas „Facebook“ platformoje Sužinokite apie svarbiausius įvykius pirmieji!

Sekti

Antra, pats projektas išlieka strategiškai svarbus valstybei, tačiau jo galutinis įgyvendinimo tempas vis dar priklausys nuo finansavimo, politinių sprendimų ir viso regioninio projekto pažangos.

Šaltiniai