Titulinis » Naujienos » Pavojingas signalas: elektros paklausa kyla greičiau nei infrastruktūra spėja vytis

Pavojingas signalas: elektros paklausa kyla greičiau nei infrastruktūra spėja vytis

Pavojingas signalas: elektros paklausa kyla greičiau nei infrastruktūra spėja vytis

Pasaulio elektros paklausa 2025 metais augo itin sparčiai ir, įvairių analitikų vertinimu, per metus padidėjo apie 800 teravatvalandžių. Toks šuolis prilygsta maždaug 4,8 karto didesniam elektros suvartojimui, nei per metus sunaudoja Lenkija.

Šis augimas buvo daugiau nei du kartus spartesnis nei bendras energijos paklausos didėjimas: elektra augo apie 3 proc. per metus, kai visa energija – apie 1,3 proc. per metus. Dėl to energetikos transformacijos tempas vis dažniau vertinamas ne tik pagal naujų elektrinių statybą, bet ir pagal tinklų plėtrą bei sistemos lankstumą.

Didžiausias augimas – besivystančiose rinkose

Didžioji dalis, apie 80 proc., pasaulinio elektros paklausos prieaugio teko besivystančioms ekonomikoms ir šalims, kurios dar plečia prieigą prie energijos. Čia svarbiausi veiksniai yra spartėjanti industrializacija, miestų augimas ir didesnis elektros prieinamumas gyventojams.

Kinija išsiskiria kaip pagrindinis augimo variklis: jai priskiriama apie 58 proc. pasaulinio elektros vartojimo prieaugio. Tai reiškia, kad Kinijos pramonės, paslaugų ir namų ūkių elektrifikacijos tempas toliau formuoja globalius energijos balansus.

Duomenų centrai keičia JAV elektros balansą

Išsivysčiusiose ekonomikose svarbų vaidmenį vaidina elektrifikacija: daugiau elektros reikia pastatų šildymui ir vėsinimui, transportui, pramonei, taip pat sparčiai plintant elektromobiliams. Kartu dalį augimo „suvalgo“ energijos vartojimo efektyvumo didėjimas, tačiau bendros kreivės tai nebesustabdo.

Elektromobilio įkrovimas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Elektromobilio įkrovimas. ELTA / Žygimantas Gedvila

JAV ryškiausias naujas veiksnys yra duomenų centrai: jų elektros poreikis 2025 metais, vertinant metinį pokytį, išaugo apie 17 proc. ir pasiekė maždaug 485 teravatvalandes. Tarptautinės energetikos agentūros prognozėse pažymima, kad iki 2030 metų duomenų centrų poreikis gali beveik padvigubėti iki maždaug 945 teravatvalandžių, o jų dalis pasauliniame elektros suvartojime gali padidėti nuo 1,5 proc. iki 3 proc.

Didėjanti duomenų centrų koncentracija konkrečiuose regionuose kelia iššūkių vietos elektros tinklams, ypač dėl stabilaus ir didelio bazinio vartojimo. Vis dažniau akcentuojama, kad lankstesnis jų darbo režimas, energijos kaupimas ir tinklų pralaidumo didinimas gali sumažinti poreikį skubiai statyti naujas pikinės galios elektrines.

Ekspertai pažymi, kad vien atsinaujinančios generacijos plėtra ne visada automatiškai išsprendžia paklausos augimo problemą. Kai elektros vartojimas kyla greičiau nei pajėgumai, kritiškai svarbūs tampa tinklų projektai, balansavimo technologijos, kaupikliai ir paklausos valdymas, ypač ten, kur koncentruojasi pramonė ir duomenų centrai.