Kiaušinių importas į Lenkiją šoktelėjo 73 proc. – pagrindinis tiekėjas yra Ukraina
Lenkija išlieka viena didžiausių kiaušinių eksportuotojų Europos Sąjungoje, tačiau pastaraisiais metais vis ryškiau matomas kitas reiškinys – spartėjantis importas. Krajowa Izba Producentów Drobiu i Pasz duomenimis, 2025 metais Lenkija eksportavo 238,4 tūkst. tonų kiaušinių, o importas pasiekė 52,5 tūkst. tonų ir per metus paaugo 73 proc.
Pokytį rinkoje lemia ne vien kainos, bet ir pasiūlos stabilumas. Paukščių gripo bei Niukaslo ligos protrūkiai Europoje mažina dedeklių bandas, todėl perdirbėjai ir maisto pramonė dažniau ieško žaliavos užsienyje, kad užtikrintų nenutrūkstamą tiekimą.
Kas stumia importą aukštyn?
KIPDiP atstovų vertinimu, augant kainoms Europoje, įmonės aktyviau domisi kiaušiniais iš trečiųjų šalių. 2025 metais kiaušinių ir jų produktų importas į ES iš trečiųjų šalių sudarė 188,7 tūkst. tonų, o į Lenkiją pateko 26 tūkst. tonų, tai yra apie 14 proc. viso tokio importo ES.
Daugiausia kiaušinių Lenkija įsiveža iš Ukrainos ir Turkijos, o tai tampa jautria tema vietos gamintojams. Importo didėjimas reiškia, kad kainas vis labiau veiks tarptautinė pasiūla ir paklausa, o ne vien vidaus gamybos svyravimai.
Ukrainietiškų kiaušinių srautas
Didžiausią dėmesį patraukia kiaušinių srautas iš Ukrainos. 2025 metais į ES iš Ukrainos įvežta 120,6 tūkst. tonų, tai yra daugiau kaip 60 proc. daugiau nei 2024 metais, o Lenkijos dalis šiame sraute siekė beveik 16 proc., arba 18,8 tūkst. tonų.
Daugiausia importuojami švieži kiaušiniai su lukštu ir produktai iš visų kiaušinių, skirti perdirbimui. KIPDiP pabrėžia, kad bevizio ar be muitų principu grindžiami kontingentai ne visuomet veikia kaip saugiklis, nes dalis tiekėjų gali mokėti muitus ir tiekti produkciją virš preferencinių kvotų.
Turiškas importas ir nauji konkurentai
2025 metais į ES pradėjo sparčiai augti ir Turkijos kiaušinių eksportas – daugiausia šviežių kiaušinių su lukštu. Bendrai Turkija į ES išvežė 23,2 tūkst. tonų, o vien į Lenkiją pateko 6,9 tūkst. tonų, kas rodo, kad šis kanalas tampa reikšmingas ir Vidurio Europos rinkai.
Ilgesnėje perspektyvoje Lenkijos gamintojai tikisi augančios pasiūlos ir iš kitų krypčių, pavyzdžiui, Moldovos ar Šiaurės Makedonijos. Taip pat vis dažniau minima Rumunija, kuri, sprendžiant iš statistikos, gali tapti rimta konkurente regione, nes į Lenkiją jau fiksuojamos didėjančios rumuniškų kiaušinių siuntos, įskaitant mažmeninę prekybą.
Lenkija ir toliau nemažą dalį savo produkcijos parduoda užsienyje – apie 30–40 proc. visos gamybos. Tarp pagrindinių pirkėjų 2025 metais įvardijamos Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija, Čekija ir Jungtinė Karalystė.
Tuo pat metu rinkos dalyviai akcentuoja, kad importo augimas gali amortizuoti kainų šuolius, kai ligos paveikia didžiausius paukštininkystės regionus. Tai reikštų, kad ateityje vidaus kainos gali tapti labiau priklausomos nuo tarptautinių tendencijų, o ne vien nuo situacijos vietos ūkiuose.
Lenkijos žemės ūkio ministerijos Zintegrowany System Rolniczej Informacji Rynkowej duomenimis, po Velykų kiaušiniai pradėjo pigti, nors lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kainos tebėra apie 10–13 proc. didesnės. Išimtimi įvardijami narvuose laikomų vištų kiaušiniai, kurių kainos, palyginti su ankstesniais metais, buvo daugiau kaip 11 proc. mažesnės.
„Importas pamažu turėtų tapti tokia pat norma kaip ir eksportas, o tai sumažintų vietinių protrūkių įtaką kainoms“, – sakė Krajowa Izba Producentów Drobiu i Pasz direktorė Katarzyna Gawrońska.
„Tarptautinėse rinkose šiuo metu dominuoja kiaušinių pasiūla, todėl po ligų sukelto šoko kainos Lenkijoje turėtų leistis“, – teigė Katarzyna Gawrońska.
