„OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą 2028 metais
„OpenAI“ gali ruoštis netikėtam žingsniui į išmaniųjų telefonų rinką. Analitikų vertinimu, bendrovė svarsto kurti nuosavą sisteminį lustą, pritaikytą DI funkcijoms, kuris būtų skirtas vadinamajam DI pirmumo telefonui.
Šią informaciją viešai aptarė TF International Securities analitikas Ming-Chi Kuo, teigdamas, kad „OpenAI“ tariamai bendradarbiauja su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Pasak jo, masinė gamyba galėtų prasidėti tik 2028 metais, o surinkimo partneriu minimas „Luxshare“.
Kodėl svarbus nuosavas lustas?
Tokio tipo lustas, tikėtina, būtų kuriamas ne maksimaliai bendrai galiai, o spartesniam DI apdorojimui. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį užduotims, kurios remiasi vietoje įrenginyje vykdomais modeliais, taip mažinant delsą ir priklausomybę nuo debesijos.
Bendradarbiavimas su „Qualcomm“ ir „MediaTek“ galėtų leisti „OpenAI“ greičiau pasiekti rinką, nes nereikėtų nuo nulio kurti centrinių ir grafikos procesorių architektūrų. Tokia strategija įprasta ir kitiems rinkos dalyviams, kai siekiama išskirtinių funkcijų, bet norima sumažinti kūrimo riziką bei kaštus.
Rinkos kontekstas ir konkurentų kryptis
Didžiosios technologijų bendrovės jau kelerius metus stiprina nuosavų lustų kryptį, ypač DI užduotims. To tikslas paprastai yra du: didinti našumą konkrečioms užduotims ir mažinti ilgalaikes infrastruktūros išlaidas, kai DI paslaugos mastuojamos iki milijonų vartotojų.
Šiame kontekste „OpenAI“ ambicijos būtų logiškos, jei įmonė siektų griežčiau valdyti visą patirtį nuo programinės įrangos iki įrenginio. Tai ypač svarbu, jei ateityje telefonuose didesnį vaidmenį atliktų DI agentai, galintys atlikti veiksmus vartotojo vardu skirtingose paslaugose.
Kada realiai galėtų pasirodyti toks telefonas?
Pasak analitiko, specifikacijos ir tiekėjų grandinė galėtų būti galutinai sudėliota 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje. Net ir tokiais terminais, iki realaus produkto vartotojams dar liktų keli metai, nes lustų kūrimo ciklas, testavimas ir gamybinis paruošimas užtrunka.
Rizikų čia taip pat netrūksta: nuo sudėtingos techninės integracijos ir aušinimo sprendimų iki programėlių ekosistemos bei vartotojų įpročių. Vien pažadas apie geresnes DI galimybes gali nepakakti, jei nebus aiškiai parodyta, kuo toks įrenginys kasdienybėje pranašesnis už dabartinius flagmanus.
Jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip kanalą savo paslaugoms, tikėtina ir dar viena kryptis: įrenginys galėtų būti glaudžiau susietas su prenumeratomis. Toks modelis leistų aparatinę įrangą naudoti kaip priemonę didinti ilgalaikį vartotojų lojalumą ir paslaugų pajamas.
