„Ryanair“ vadovas perspėja dėl bankrotų – ar Europos aviacijos rinka atlaikys?
Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary perspėja, kad šią vasarą dalis Europos oro linijų gali neatlaikyti, jei aviacinių degalų kainos išliks aukštos. Pasak jo, degalai yra viena didžiausių vežėjų sąnaudų eilučių, todėl užsitęsęs kainų šuolis greitai persiduoda bilietų kainoms ir finansiniams rezultatams.
M. O’Leary teigė, kad „Ryanair“ padėtis stabilesnė, nes bendrovė yra apsidraudusi maždaug 80 proc. planuojamo degalų poreikio. Toks apsidraudimas leidžia kurį laiką mažiau reaguoti į staigius rinkos pokyčius ir išlaikyti konkurencingesnes kainas, kai kiti vežėjai patiria tiesioginį smūgį sąnaudoms.
„Jei degalų kainos išliks aukštos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, pamatysite realių bankrotų Europoje“, – sakė M. O’Leary.
Jis akcentavo, kad padėtį rinkoje paaštrino geopolitiniai sukrėtimai ir sutrikimai tiekimo grandinėse, kurie staigiai pakėlė reaktyvinių degalų kainas. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės reaktyvinių degalų kainos šoktelėjo iki lygių, kurie daugeliui bendrovių tampa kritiniai, ypač toms, kurios nėra užsitikrinusios kainos iš anksto.
Įtampa juntama ir kituose Europos vežėjuose. Pavyzdžiui, „easyJet“ yra skelbusi, kad patyrė papildomų degalų sąnaudų ir dalį vasaros sezono poreikio yra apsidraudusi, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų svyravimams, todėl bendrovė signalizuoja apie būtinybę koreguoti tarifus. Tuo metu „Lufthansa“ grupė yra skelbusi apie skrydžių pasiūlos optimizavimą, siekdama sumažinti nuostolingus reisus ir taupyti degalus.
Rinkoje degalų kainų rizika dažniausiai valdoma dviem būdais: apsidraudimu finansiniais instrumentais arba greitu tarifų kėlimu, tačiau pastarasis sprendimas ribojamas konkurencijos ir vartotojų jautrumo kainai. Jeigu vasaros pikas sutaptų su išlikusiu brangiu kuru, daliai bendrovių tektų rinktis tarp pelningumo aukojimo, maršrutų mažinimo ar skubių finansavimo sprendimų.
Analitikų vertinimu, didžiausia grėsmė kyla mažesniems ar finansiškai silpnesniems vežėjams, kurių grynųjų pinigų rezervai riboti, o skolų aptarnavimo kaštai dėl aukštesnių palūkanų normų išlieka reikšmingi. Tokiu atveju brangūs degalai veikia kaip katalizatorius, paspartinantis konsolidaciją: stipresni vežėjai išgyvena, o silpnesni traukiasi iš rinkos arba tampa įsigijimo taikiniu.
