„Nvidia“ atsargos padvigubėjo, projektai stringa – ar DI burbulas pradeda sprogti?

Didžiausios pasaulio bendrovės per 2025 metus AI infrastruktūrai skyrė apie 342 mlrd. eurų kapitalo išlaidų. Tai apėmė duomenų centrų statybą ir įrengimą, tačiau neapėmė personalo, energijos, saugumo ar kitų su veikla susijusių sąnaudų. Tuo pat metu rinkoje ryškėja ženklai, kad deklaruojamas plėtros tempas prasilenkia su realiu projektų įgyvendinimu.

Rinkos stebėsenos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė šiemet turėjusių startuoti duomenų centrų aikštelių buvo atidėtos arba atšauktos. Be to, pranešama, jog beveik pusė 2026 metais JAV planuotų duomenų centrų projektų taip pat nusikelia. Investuotojams ir tiekėjams tai kelia dvigubą klausimą: kaip suderinti rekordinį planuojamą išlaidų augimą su lėtėjančiu įjungimu į elektros tinklus ir vietos bendruomenių pasipriešinimu.

Ši įtampa atsispindi ir lustų tiekimo grandinėje, kurios centre yra „Nvidia“. Bendrovė, kurią rinkos dalyviai vertina kaip pagrindinę AI infrastruktūros pelno gavėją, fiksuoja rekordinius pardavimus, bet kartu matomas ir neįprastas rodiklis – sparčiai augančios atsargos. Tai stiprina diskusiją, ar dalis įrangos perkama „į priekį“ ir laikinai lieka sandėliuose, kol statybos bei energetikos infrastruktūra pasiveja planus.

342 mlrd. eurų per metus: skaičiai dideli, bet pelningumas – neaiškus

Per 2025 metus AI vystymui reikalingai infrastruktūrai išleista apie 342 mlrd. eurų kapitalo išlaidų. Šis skaičius apibūdina vien statybą ir įrangos diegimą, neįtraukiant nuolatinių sąnaudų, kurios išryškėja pradėjus eksploataciją. Tyrėjai pažymi, kad dalies nebiržinių įmonių duomenys yra sunkiau patikrinami, todėl bendra rinka gali būti dar didesnė.

Praėjus beveik ketveriems metams nuo plataus masto generatyvinio AI išpopuliarėjimo, daugelis rinkos dalyvių vis dar ieško tvaraus pelno modelio. Išimtimi dažniausiai laikomi lustų ir kitos aparatinės įrangos tiekėjai, kurių pajamos tiesiogiai susietos su infrastruktūros bumu. Dėl to bet kokie paklausos korekcijos signalai gali turėti platesnį poveikį technologijų sektoriui ir kapitalo rinkoms.

Kur dingsta skaičiavimų galia: 10 GW tiekimo ir tik 7,7 GW veikiančių centrų

Interviu JAV verslo žiniasklaidai „Nvidia“ vadovas Jensen Huang teigė, kad per 2025 metus bendrovė išsiuntė apie 10 GW GPU pajėgumų. Specialistai pažymi, kad tai gali būti kiek per didelis įvertis, nors bendra kryptis atitinka rinkos lūkesčius. Vis dėlto šis skaičius atrodo didelis, lyginant su veikiančia infrastruktūra.

„Goldman Sachs“ vertinimu, šiuo metu visame pasaulyje veikia apie 7,7 GW AI duomenų centrų pajėgumų. Tai reikštų, kad vienų metų GPU tiekimo tempas būtų panašus į didelę dalį jau egzistuojančios bazės. Analitikai atkreipia dėmesį, kad toks santykis kelia klausimų, jei duomenų centrai nekeitė įrangos itin dažnai.

Statybų pažanga neatitinka pranešimų: 21,5 GW „paskelbta“, bet 6,3 GW realiai statoma

Rinkos žvalgybos bendrovės „Sighteline Climate“ atliktas tyrimas, kurį viešojoje erdvėje akcentavo ir žurnalistas Ed Zitron, atskleidė ryškų skirtumą tarp paskelbtų planų ir realios pažangos. Iš 21,5 GW paskelbtos pajėgumų apimties, kuri turėtų įsijungti iki 2027 metų, tik 6,3 GW buvo aktyviai statoma. Tyrėjai pabrėžia, kad „statoma“ gali reikšti labai skirtingas stadijas – nuo baigiamojo įrengimo iki vien išlieto pamato.

Papildomu signalu tapo „Bloomberg“ skelbta informacija, kad „Oracle“ ir „OpenAI“ flagmano projekto „Stargate“ duomenų centro plėtra Abilene, Teksase, buvo pristabdyta. Rinkos dalyviai vertina, kad tokie sprendimai dažnai susiję ne su vienu veiksniu, o su deriniu: elektros įvado terminai, įrangos pristatymo grafikai, vietos leidimai ir galutinio vartotojo poreikio neapibrėžtumas.

Kodėl gigavatai klaidina: skaičiuojama ne vien GPU galia

Duomenų centrai vis dažniau apibūdinami megavatais ar gigavatais, tačiau tai paprastai reiškia viso objekto elektros įvadą, o ne vien GPU sunaudojimą. Be skaičiavimo įrangos, reikalinga tinklų įranga, aušinimas, saugyklos ir kiti komponentai, kurie sudaro reikšmingą energijos „viršgalvį“. Dėl to vien tik GPU tiekimo sugretinimas su viso centro galia gali sukurti klaidingą įspūdį apie realų pajėgumų poreikį.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) nurodo, kad tipinis duomenų centras skaičiavimui paprastai skiria apie 46–65 proc. suvartojamos energijos. Tai reiškia, kad net ir augant naujų centrų skaičiui, vien į GPU nukreipiamas energijos „langas“ yra siauresnis, nei leidžia manyti bendras įvado pajėgumas. Dėl to kai kurių rinkos dalyvių prognozės apie greitą 10 GW GPU „absorbciją“ susiduria su fiziniais apribojimais.

Tikrasis butelio kaklelis – elektra ir įrangos tiekimas

Pramonės analizė rodo, kad didžiausias naujų duomenų centrų ribotuvas dažnai yra ne pažangiausių lustų prieinamumas, o elektros infrastruktūra. Transformatoriai, elektros tiekimo įranga, generatoriai ir jungtys sudaro mažiau nei 10 proc. viso projekto kainos, tačiau be jų projektas negali startuoti. Be to, kai kurių transformatorių kainos per pastaruosius ketverius metus daugiau nei padvigubėjo, o tiekimas stringa dėl bendro paklausos šuolio.

Rizikas didina ir tai, kad dalis kritinių komponentų tradiciškai tiekiami iš Kinijos, Pietų Korėjos, Meksikos ir Kanados, todėl sutrikimai ar tarifų pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami. Specialistai pažymi, kad tokioje aplinkoje įmonės linkusios pirkti įrangą kuo anksčiau, net jei neturi kur jos iškart įdiegti. Šis reiškinys pramonės planavime vadinamas „bullwhip effect“ (lietuviškai dažnai aiškinamas kaip paklausos svyravimų sustiprėjimas tiekimo grandinėje).

Netoli „Nvidia“ būstinės – įrengti, bet neįjungti duomenų centrai

Konkrečiu pavyzdžiu įvardijama situacija Santa Klaroje, netoli „Nvidia“ būstinės, kur du nauji pilnai įrengti duomenų centrai kurį laiką išliko neprijungti prie veiklos dėl vietos komunalinių paslaugų tiekėjų pajėgumų. Tokie atvejai rodo, kad net ir turint pastatą bei įrangą, reali eksploatacija priklauso nuo tinklo plėtros grafiko. Rinkos dalyviai tai vertina kaip struktūrinę riziką, galinčią lėtinti pajamų „materializaciją“ tiek paslaugų teikėjams, tiek jų klientams.

Tuo pačiu tai paaiškina, kodėl lustai gali būti nuperkami anksčiau, nei atsiranda realus jų panaudojimas. Jei naujausių „Nvidia“ modelių partija pasirodo rinkoje, duomenų centrų operatoriai gali būti linkę ją įsigyti, kad nepersikeltų į eilės galą. Tačiau tokia praktika didina sandėliavimo riziką ir jautrumą paklausos korekcijai.

„Nvidia“ atsargos auga, nors rinka kalba apie trūkumą

„Nvidia“ finansinius metus užbaigė sausį ir paskelbė rekordinį pardavimų bei pelno rezultatą. Vis dėlto analitikų dėmesį patraukė tai, kad bendrovės atsargos buvo daugiau nei padvigubėjusios, lyginant su metais prieš tai, ir kelis kartus didesnės nei 2024 metų lygis. Jei paklausa iš tiesų būtų tokia įtempta, dalis rinkos dalyvių tikėjosi priešingo signalo – mažesnių atsargų.

Aiškinimų yra keli, tačiau pats faktas rodo, kad tiekėjai taip pat kaupia „pagalvę“ dėl tiekimo grandinės įtampos. Kitas signalas – klientų mokėtinų sumų apyvartos lėtėjimas, kai atsiskaitymai už pristatytą įrangą užtrunka ilgiau. Tokie pokyčiai paprastai stebimi, kai projektų grafikai slenka, o įranga nuperkama anksčiau, nei ji pradeda generuoti pajamas.

Energetikos kaina ir vietos pasipriešinimas – naujas investicijų testas

Duomenų centrų sąnaudos priklauso ne tik nuo investicijų į statybą, bet ir nuo energijos kainos bei prieinamumo. Dalis centrų energiją ima iš vietos tinklo, todėl pajėgumų trūkumas reiškia ir ilgesnį laukimą, ir didesnes sąnaudas. Kiti projektai siekia apsirūpinti vietiniais sprendimais, pavyzdžiui, gamtinių dujų turbininiais generatoriais, tačiau energetinių žaliavų kainų šuoliai gali reikšmingai pakeisti veiklos ekonomiką.

Kartu auga bendruomenių ir savivaldos institucijų spaudimas, kai gyventojai nenori duomenų centrų kaimynystėje. Tyrimo medžiagoje minimi atvejai, kai vienam objektui aptarnauti numatoma net kelių gamtinių dujų elektrinių apimtis, o tai didina leidimų, infrastruktūros ir socialinio priimtinumo rizikas. Dėl šių priežasčių pranešimai apie beveik pusės 2026 metų JAV projektų atidėjimą rinkoje vertinami kaip sisteminis, o ne pavienis reiškinys.

Šešerių metų nusidėvėjimas ir trejų metų realybė

Investuotojų diskusijose ryškėja ir apskaitos klausimas: didžiosios technologijų įmonės dažnai GPU nusidėvėjimą skaičiuoja per 6 metus, nors praktiškai įranga gali išlikti konkurencinga gerokai trumpiau. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad jei realus naudojimo ciklas artimesnis 3 metams, finansiniai rezultatai, ypač AI padalinių pelningumo vaizdas, gali atrodyti pernelyg optimistiškas. Kritika dažniausiai adresuojama ne lustų gamintojui, o didžiausiems pirkėjams, tarp jų minimos „Microsoft“, „Oracle“ ir „Meta“.

Šis aspektas tiesiogiai siejamas su infrastruktūros bumu, nes trumpėjantis įrangos „gyvavimo langas“ mažina logiką pirkti didelius kiekius į priekį. Jei kasmet pasirodo nauji flagmaniniai GPU, ankstesnės kartos gali tapti mažiau patrauklios dar iki centro įjungimo. Augančios energijos kainos dar labiau aštrina pasirinkimą, nes senesnė įranga dažnai yra mažiau efektyvi ir brangiau eksploatuojama.

Artimiausiems ketvirčiams rinkos stebėtojai išskiria kelias sankirtas: elektros tinklų plėtra, reali statybų pažanga ir tai, kaip greitai AI paslaugų teikėjai sugebės paversti investicijas stabiliais pinigų srautais. Kol kas faktai rodo paradoksą, kai kapitalo planai išlieka įspūdingi, tačiau projektų grafikai slenka, o tiekimo grandinėje daugėja „ankstyvų“ pirkimų. Ši dinamika lems ne tik duomenų centrų žemėlapį, bet ir tai, kaip tvariai bus vertinamas AI infrastruktūros augimas kapitalo rinkose.