Paviešinti dokumentai rodo, kad už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistas finansininkas Džefris Epšteinas 2018 metais užsakė šešias 55 galonų (apie 1250 litrų) talpos pramonines sieros rūgšties cisternas.
Socialiniuose tinkluose netrukus pasklido prielaidos, esą cheminės medžiagos galėjo būti skirtos nusikaltimų pėdsakams, įskaitant vaikų kūnų, sunaikinti. Žurnalistai ir ekspertai ėmė aiškintis, ar tai apskritai techniškai įmanoma.
Milijonų dokumentų iš viešumoje pasirodžiusių Epšteino bylos medžiagų paviešinimas sukėlė didelį visuomenės nerimą. Viename dokumentų nurodoma, kad miręs seksualinis nusikaltėlis užsakė didelius kiekius cheminių medžiagų, kurios, daugelio nuomone, galėjo būti naudojamos slepiant vaikų, esą buvusių tarp jo aukų, kūnus.
Epšteinas ir paslaptingi cheminių medžiagų užsakymai
Ypač daug klausimų sukėlė informacija, jog 2018 metais Epšteinas patvirtino šešių 55 galonų talpos pramoninės sieros rūgšties cisternų įsigijimą su pristatymu į savo privačią salą. Užsakymo mastas iš karto sužadino įtarimus: daugelis ėmė spėlioti, kad amerikiečių finansininkas galėjo naudoti šią medžiagą nusikalstamai veiklai slėpti.
Socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė vienas iš failų – bankinio pavedimo prašymas, įtrauktas į naujausią Epšteino dokumentų paketą. 2018 metų gruodžio 6 dienos dokumente prašoma pervesti beveik 5000 JAV dolerių sumą už šešias 55 galonų talpos sieros rūgšties cisternas, įskaitant kuro ir siuntos draudimo išlaidas.
Ar Epšteinas užsakė rūgštį vaikų kūnams tirpdyti?
Platformos „X“ (ankstesnis pavadinimas – „Twitter“) vartotojai greitai ėmė kelti versijas dėl tokio užsakymo motyvų.
„Džefris Epšteinas 2018 metais užsakė sieros rūgštį, tikriausiai tam, kad tirpintų vaikų kūnus“, – rašė vienas vartotojas.
Kita vartotoja, prisistatanti @hashjenni slapyvardžiu, pritarė šiai nuomonei, pareikšdama, kad „vienintelė priežastis, dėl kurios tai naudojama – kūnams tirpdyti“.
Kitas komentatorius pažymėjo, jog tokie sieros rūgšties kiekiai gali byloti, kad Epšteino aplinkos žmonės „atliekų šalinimą pakėlė į visiškai naują lygį“, tai pavadinęs „absoliučiu siaubu“.
Vis dėlto dalis vartotojų ragino nedaryti skubotų išvadų ir priminė, kad sieros rūgštis turi platų pramoninį pritaikymą. Ji plačiai naudojama akumuliatorių gamyboje, jūros vandens gėlinimo sistemose, baseinų priežiūroje bei kitoms techninėms reikmėms.
„Milijardieriaus pedofilo saloms irgi reikia vandens“, – ironiškai pastebėjo vienas komentatorius.
Dar vienas vartotojas svarstė, jog norint atsikratyti kūnų, logiškiau būtų rinktis fluorvandenilinę rūgštį. Tuo metu ekonomistas ir analitikas Krisas Martensonas teigė, kad Epšteino užsakyta sieros rūgštis galėjo būti naudojama atbulinio osmoso sistemose vandeniui gėlinti, nes tai yra vienas iš teisėtų šios medžiagos panaudojimo būdų.
Ką sako ekspertai apie sieros rūgšties naudojimą kūnams naikinti?
Klausimas, ar sieros rūgštis pajėgi visiškai sunaikinti visus žmogaus kūno pėdsakus, iki šiol kelia diskusijų. Teismo medicinos ekspertai pabrėžia, kad nors ši rūgštis yra itin ėsdinanti, ji nėra „stebuklinga priemonė“, kuri akimirksniu panaikina visą organinę medžiagą.
Kita vertus, prielaidos, jog sieros rūgštis gali būti naudojama kūnams tirpdyti, nėra visiškai nepagrįstos. Pranešimuose minima, kad ji pajėgi ardyti kaulus ir dantis.
Istoriniuose šaltiniuose aprašytas ir garsusis „žmogžudys su rūgšties voniomis“ Džonas Džordžas Heigas, kuris XX amžiaus penktajame dešimtmetyje naudojo tą pačią cheminię medžiagą mažiausiai šešioms savo aukoms paslėpti. Jis laikė kūnus 45 galonų (apie 170 litrų) metalinėse statinėse, o visas kūno ištirpimo procesas trukdavo iki dviejų parų.
Heigas pasakojo, kad dėl nepakeliamų garų būdavo priverstas palikti patalpą. Jis tikėjo, jog be kūno nebus įmanoma jo apkaltinti žmogžudyste. Ekspertai pažymi, kad, jei Epšteinas būtų naudojęsis panašia schema, jam būtų reikėję sudėtingų ventiliacijos sistemų ir izoliuotos vietos itin toksiškiems mišiniams, susidariusiems po reakcijos, laikyti bei utilizuoti.
Atskleisti siaubai, patirti pažeidžiamų aukų
Iki šiol surinkta informacija rodo, kad Epšteinas į savo privačią salą atgabendavo nepilnametes. Vienas liudytojų – buvęs aerodromo dispečeris – pasakojo, kad merginos atrodė tokios jaunos, jog „joms negalėjo būti daugiau nei 16 metų“.
Kitas darbuotojas prisipažino, kad saloje dirbusieji nuolat matydavo Epšteiną su jaunomis merginomis, ir iš pradžių tai net tapo juokų tema.
„Kaskart, kai jis atskrisdavo ar išskrisdavo, apie tai kalbėdavome. Juokaudavome: „Kiek vaikų šįkart lėktuve?“, – pasakojo jis.
Tačiau, anot darbuotojo, ilgainiui tai ėmė kelti „gryną pasibjaurėjimą“, o jis pats negalėjo suprasti, kaip Epšteinas – jau kartą nuteistas seksualinis nusikaltėlis – galėjo ir toliau laisvai keliauti #MeToo judėjimo įkarštyje.
Epšteinas daugelį metų buvo kaltinamas seksualine prievarta prieš nepilnametes savo saloje. Viena iš nukentėjusiųjų liudijo, kad jis „perduodavo ją“ savo turtingiems pažįstamiems, o mažiausiai keturios pareiškėjos taip pat kalbėjo apie patirtą seksualinį išnaudojimą.
Tyrėjams pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad Epšteinas seksualiai smurtavo prieš nepilnametes mergaites. Tačiau, Federalinio tyrimų biuro (FTB) duomenimis, patvirtinti organizuoto įtakingų vyrų seksualinio išnaudojimo tinklo egzistavimą pritrūko įrodymų.
Naujausias, apie 3 milijonų dokumentų apimties „Epšteino failų“ paketas atskleidžia ir jo ryšius su Kremliumi bei Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB). Medžiagoje daugiau nei tūkstantį kartų minimas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, su kuriuo milijardierius pedofilas, kaip teigiama, buvo susitikęs asmeniškai net po pirmojo teistumo.
Epšteinas aktyviai kviesdavosi rusų merginas į uždarus vakarus su princu Endriumi ir verslininku Bilu Geitsu – tai žvalgybos institucijos vertina kaip klasikines „kompromato“ operacijas, skirtas pasaulio elitui šantažuoti. Finansininkas esą atvirai kalbėjo apie „draugus FSB“, kuriais grasindavo nepageidaujamiems liudininkams, ir siūlė Kremliui patarimus, kaip manipuliuoti JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
