Kodėl naršyklė lėtėja ir stringa: septynios realios priežastys ir ką daryti, kad žiniatinklis vėl būtų greitas

Modernios naršyklės perėmė didžiąją dalį kasdienio kompiuterio darbo: nuo el. bankininkystės ir deklaracijų iki filmų žiūrėjimo ir darbo su dokumentais. Todėl užstrigusi ar lėtai veikianti naršyklė dažnai prilygsta viso kompiuterio gedimui.

Dalis vartotojų iškart kaltina „blogą internetą“ ar „silpną kompiuterį“, tačiau dažnai problema slypi nustatymuose, plėtiniuose ar naršyklės elgesyje. Šiame straipsnyje apžvelgiame dažniausias priežastis ir konkrečius žingsnius, kaip atgauti normalų greitį.

1. Per daug atidarytų kortelių ir „užlopyta“ atmintis

Kiek kortelių dažniausiai laikote atidarytų? Dešimt, trisdešimt, gal net keliasdešimt? Kiekviena jų naudoja dalį operatyviosios atminties ir procesoriaus resursų, ypač jei tai dinamiški puslapiai su vaizdo įrašais, žemėlapiais ar reklamos skydeliais.

Tipinis scenarijus: dvi ar trys kortelės aktyviai naudojamos, o likusios ramiai „kaba“ fone, tačiau naršyklė vis tiek stengiasi palaikyti jų būseną. Tai ypač jaučiasi senesniuose kompiuteriuose ir nešiojamuosiuose, kuriuose yra mažiau atminties.

Praktinis sprendimas: uždarykite senas, nebenaudojamas korteles, net jei atrodo „gal dar prireiks“. Patogus kompromisas yra kortelių grupavimas ar įrankiai, leidžiantys išsaugoti nuorodų rinkinius, kad nereiktų visko laikyti atidaryto visą dieną.

2. Plėtiniai ir papildiniai, kurie dirba tyliai, bet lėtina viską

Naršyklės plėtiniai leidžia blokuoti reklamas, versti puslapius, tvarkyti slaptažodžius ar užrašus. Tačiau kiekvienas jų paprastai vykdo savo kodą beveik kiekviename atidaromame puslapyje. Kuo plėtinių daugiau, tuo daugiau darbo turi naršyklė.

Problema ta, kad net ir išjungti ar nenaudojami plėtiniai kartais palieka fone veikiančių procesų. Seniai atnaujinti ar prastos kokybės papildiniai gali sukelti lūžimus ir staigius „pakibimus“.

Ką daryti: peržiūrėkite įdiegtų plėtinių sąrašą ir pašalinkite viską, kas nebūtina kasdieniam naudojimui. Jei kyla įtarimas, trumpam išjunkite juos visus, perkraukite naršyklę ir patikrinkite, ar veikimas paspartėjo. Tuomet įjunkite tik tuos plėtinius, kurių iš tiesų reikia.

3. Perkrauta naršyklės istorija, talpykla ir slapukai

Naršyklė kaupia istoriją, vaizdų ir failų talpyklą, slapukus, svetainių nustatymus. Iš vienos pusės tai padeda greičiau atidaryti dažnai lankomus puslapius ir automatiškai prisijungti, tačiau laikui bėgant šie duomenys gali išsipūsti iki kelių gigabaitų.

Ypač jautrūs yra naršyklės profiliai, kuriuose metų metus nekartą nevalyta istorija ir talpykla. Tuomet net naujame puslapyje paprastas slinkimas tampa trūkčiojantis, o naršyklė „mąsto“ net rašant adresą.

Praktinis patarimas: kartą per kelis mėnesius verta sąmoningai išvalyti naršymo istoriją ir talpyklą, pasirinkus laikotarpį „nuo pat pradžios“ arba bent jau pastaruosius kelis mėnesius. Slapukus galima ištrinti tik probleminių svetainių, kad nereikėtų iš naujo jungtis prie visų paslaugų iš karto.

4. Sunkūs puslapiai ir automatiniai vaizdo įrašai

Ne visos svetainės sukurtos vienodai. Kai kurios yra optimizuotos, lengvos ir veikia net lėtesniame ryšyje. Kitos apkrautos didelėmis nuotraukomis, įrašais iš skirtingų platformų, daugiasluoksne reklama ir stebėjimo kodais.

Tokie puslapiai gali lėtai krautis net ir naujesniuose įrenginiuose, ypač jei veikia mobiliajame internete ar silpnesniame „Wi-Fi“ tinkle. Kartais atrodo, kad stringa naršyklė, nors iš tiesų vos vienas konkretus puslapis yra didžiulis ir prastai suprogramuotas.

Ką verta išbandyti: patikrinkite, kaip tas pats puslapis veikia kitoje naršyklėje ar kitame įrenginyje. Jei problema kartojasi, tikėtina, kad kalta pati svetainė. Tokiais atvejais padeda reklamos ir automatinių vaizdo įrašų blokavimas ar paprastesnis skaitymo režimas, jei naršyklė tokį siūlo.

5. Foninės programos ir riboti kompiuterio resursai

Net ir tvarkinga naršyklė sulėtėja, jei pats kompiuteris „užspaustas“ kitų programų. Vaizdo susitikimų platformos, atsisiuntimų klientai, žaidimai ar sunkūs darbui skirti paketai dažnai ryja didžiąją dalį procesoriaus galios ir atminties.

Tai gerai matyti, kai naršyklė pradeda reaguoti vėluodama, tekstas rašant atsilieka, o langų perjungimas tampa vangus. Tokiu atveju kaltinti vien naršyklę būtų netikslu, reikia pažvelgti plačiau.

Konkretus žingsnis: atsidarykite sistemos užduočių tvarkyklę ir patikrinkite, kurios programos daugiausia naudoja procesorių ir atmintį. Jei vienas įrankis užima visą resursų „pyragą“, verta jį trumpam išjungti ar uždaryti ir stebėti, ar naršyklė pradeda veikti sparčiau.

6. Nesuinstaliuoti atnaujinimai ir senos naršyklės versijos

Naršyklės kūrėjai nuolat taiso klaidas ir gerina našumą. Jei įdiegusi naują versiją programa ilgą laiką nebuvo perkrauta, atnaujinimai gali likti „laukiantys“ ir senesnė versija toliau dirbs su senomis klaidomis.

Dar viena rizika kyla tiems, kurie iš įpročio naudoja labai senas naršykles ar vis dar laikosi prie nebeprižiūrimų programų. Tada ne tik lėtėja darbas, bet ir auga saugumo spragos.

Praktinė rekomendacija: reguliariai perkraukite pačią naršyklę, o kartais ir visą kompiuterį. Patikrinkite, ar naudojate naujausią versiją, ir, jei įmanoma, įjunkite automatinius atnaujinimus. Tai vienas paprasčiausių būdų išvengti netikėtų strigimų ir suderinamumo problemų.

7. Sugadintas vartotojo profilis ir „švaraus“ starto nauda

Kartais visos minėtos priemonės nepadeda: išvalyta talpykla, išjungti plėtiniai, atnaujinta naršyklė, tačiau lėtumas išlieka. Tokiu atveju verta įtarti pačios naršyklės profilio pažeidimus, kurie atsiranda po metų naudojimo, daugybės papildinių, klaidų ir netikėtų išjungimų.

Tai gali pasireikšti tuo, kad naršyklė ilgai jungiasi net prie paprastų svetainių, dažniau užstringa atidarant naują langą ar panašiai. Sprendimas primena naują pradžią: sukurti naują vartotojo profilį naršyklėje ir perkelti tik svarbiausią informaciją, pavyzdžiui, prisijungimus, žymes ir sinchronizavimo nustatymus.

Prieš imantis šio žingsnio verta pasirūpinti, kad pagrindinės nuorodos ir slaptažodžiai būtų išsaugoti saugiame įrankyje ar naršyklės paskyroje, kad nereiktų visko atkurti nuo nulio rankiniu būdu.

Kaip atskirti, kur problema: naršyklėje, ryšyje ar pačiame įrenginyje

Norint išvengti bereikalingų kaltinimų interneto tiekėjui ar technikai, naudinga atlikti keletą paprastų bandymų. Pirmiausia pabandykite tas pačias svetaines atidaryti kitoje naršyklėje tame pačiame įrenginyje. Jei ten viskas veikia greičiau, greičiausiai problema yra pirmojoje naršyklėje.

Antra, patikrinkite, kaip puslapiai kraunasi kitu įrenginiu tuo pačiu „Wi-Fi“ ryšiu. Jei lėtumas jaučiamas visuose įrenginiuose, verta įtarti tinklo ar maršrutizatoriaus nesklandumus. Galiausiai, stebėkite, ar kompiuteris nešyla, ar neįsijungia aušintuvai pilnu pajėgumu, net ir be naršyklės.

Į problemą žiūrint sistemiškai, dažnai pavyksta gana greitai nustatyti silpnąją vietą ir išspręsti lėtumo jausmą be sudėtingų techninių žinių ar brangios įrangos keitimo.

Keli kasdieniai įpročiai, kurie padeda išlaikyti naršyklę „lengvą“

Neretai pakanka pakeisti kelis įpročius, kad naršyklė ilgiau išliktų greita. Pavyzdžiui, sąmoningai riboti nuolat atidarytų kortelių skaičių, kartą per savaitę prisiminti uždaryti nereikalingus langus ir programas, kartą per kelis mėnesius tvarkingai išvalyti istoriją bei talpyklą.

Taip pat verta kritiškai vertinti kiekvieną naują plėtinį: ar jis iš tiesų būtinas, ar tai tik trumpas eksperimentas, kurį vėliau pamiršite? Mažiau papildinių dažnai reiškia stabilesnę ir greitesnę naršyklę.

Galiausiai, reguliariai atnaujinta naršyklė ir operacinė sistema, kartu su paprastu kompiuterio perkrovimu, išlieka vienais veiksmingiausių ir lengviausiai įgyvendinamų žingsnių, padedančių išvengti kasdienio „stringančio interneto“ jausmo.