Grįžimas į ofisus ir nuotolinis darbas: kaip nauja darbo tvarka veikia Lietuvos mažmeninę prekybą ir paslaugas
Per kelerius metus iš esmės pasikeitusi darbo rutina keičia ir tai, kur bei kaip gyventojai leidžia savo pajamas. Nuotolinis darbas, mišrios darbo formos ir lėtas grįžimas į ofisus jaučiamas ne tik verslo centruose, bet ir kavinėse, parduotuvėse, grožio salonuose ar sporto klubuose.
Ši transformacija kelia klausimą, kaip prie naujos realybės prisitaiko Lietuvos mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorius. Nors vienos įmonės susiduria su mažesniais srautais, kitos atranda naujas nišas ir klientų įpročius.
Darbo modelių kaita: ką tai reiškia miestų centrams
Prieš pandemiją daug verslų planavo veiklą pagal gana aiškią logiką: darbo dienomis didžioji dalis klientų susitelkia verslo rajonuose, vakarais ir savaitgaliais daugiau žmonių būna miegamuosiuose rajonuose ir prekybos centruose. Nuotolinis darbas šią geografinę pusiausvyrą pakoregavo.
Dalis biurų darbuotojų į ofisą grįžo tik kelias dienas per savaitę, kiti dirba visiškai nuotoliniu būdu. Tai reiškia mažesnius pietaujančiųjų srautus centre ir daugiau lankytojų rajoninėse kavinėse bei parduotuvėse arčiau namų. Verslo centrų pirmų aukštų nuomininkai tai aiškiai jaučia.
Kas nutiko kavinių ir restoranų apyvartoms
Maisto ir gėrimų įstaigos ypač jautriai reaguoja į klientų srautų pokyčius. Ten, kur anksčiau buvo eilės per pietų pertrauką, šiandien kai kada tenka ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti lankytojus. Dalis kavinių prailgino darbo laiką, daugiau dėmesio skiria pusryčių ar vėlyvų vakarienių pasiūlai.
Kartu išaugo maisto pristatymo į namus ir biurus reikšmė. Net ir atsidūrus prie sumažėjusio fizinio lankytojų skaičiaus, dalis restoranų išlaiko ar net didina apyvartą, perorientuodami dalį veiklos į išvežimą ir prenumeratas, pavyzdžiui, savaitinių pietų planus dirbantiems iš namų.
Rajoninės parduotuvės: daugiau pirkėjų ar didesnė konkurencija
Nuotoliniu būdu dirbantys miestų gyventojai kasdien daugiau laiko praleidžia šalia namų. Tai gali būti palanku mažesnėms rajoninėms parduotuvėms ir paslaugų teikėjams, nes žmonės dažniau užsuka dienos metu, o ne tik po darbo.
Tačiau kartu tenka susidurti su didesne konkurencija iš didžiųjų prekybos tinklų ir elektroninių parduotuvių. Smulkieji prekybininkai dažnai renkasi specializaciją: siauresnį, bet kokybiškesnį asortimentą, šviežius produktus, individualų aptarnavimą ar papildomas paslaugas, pavyzdžiui, kavos kampelį, greitą užsakymą telefonu.
Paslaugų sektorius: klientas išskirtinai planuoja laiką
Kirpyklos, grožio salonai, odontologai, sporto klubai ir kitos paslaugų įmonės vis dažniau pastebi pasikeitusį klientų grafiką. Žmonės, dirbantys nuotoliniu būdu, gali planuoti vizitus ne tik vakarais ar savaitgaliais, bet ir vidury dienos.
Tokiu atveju paslaugų teikėjai gali tolygiau paskirstyti apkrovą, sumažinti „piko valandų“ spūstis ir geriau išnaudoti darbo laiką. Kita vertus, reikia lanksčiau valdyti darbuotojų grafikus, kad nereikėtų laikyti tuščio salono, jei užsakymų mažiau tam tikromis valandomis.
Elektroninė prekyba ir fizinės parduotuvės: nebe „ar“, o „ir“
Nuotolinis darbas skatino gyventojus dar aktyviau naudotis elektroninėmis parduotuvėmis. Prekių užsakymas į namus tapo įprasta praktika ne tik per šventes ar akcijas, bet ir kasdien. Tai ypač jaučia buities prekių, drabužių, elektronikos, knygų pardavėjai.
Fizinės parduotuvės, kurios žiūrėjo į internetinę prekybą kaip į konkurentą, šiandien dažniau ieško būdų derinti abu kanalus. Pavyzdžiui, siūlo prekių atsiėmimą vietoje su trumpesne eile, prekių rezervaciją internetu, patarimus gyvai atvykusiems klientams ar papildomas paslaugas, kurių negausi per ekraną.
Mažų verslų prisitaikymas: nuo lojalumo programų iki darbo laiko koregavimo
Smulkesni mažmeninės prekybos ir paslaugų verslai, neturintys didelių reklamos biudžetų, dažnai remiasi vietos bendruomenės pažinimu. Pokyčiai darbo rinkoje skatina atidžiau stebėti, kada ir kokių klientų sulaukiama, ir koreguoti pasiūlą bei darbo laiką.
Praktiškai tai gali reikšti ilgesnes darbo valandas vakarais tam tikromis savaitės dienomis, trumpesnį laiką rytais, savaitgalio pasiūlymus mišriai dirbantiems žmonėms ar lojalumo programas nuolatiniams klientams. Svarbiausia ne vien nuolaidos, bet ir aiški vertė: kokybė, patogumas, individualus dėmesys.
Ko gali imtis gyventojai: sąmoningesnis vartojimas ir planavimas
Nors daugiausia prisitaikyti tenka verslui, gyventojai taip pat gali išnaudoti naujas galimybes. Lankstesnis darbas suteikia progą geriau planuoti apsipirkimus, išvengti piko valandų, racionaliau įvertinti pirkinių sąrašą ir nepasiduoti impulsyviems pirkimams grįžtant vėlai vakare.
Dirbant nuotoliniu būdu verta apgalvoti išlaidas maistui: dalį patiekalų galima pasiruošti namuose, tačiau sąmoningai kartais rinktis ir vietinę kavinę ar dienos pietus, ypač jei tai padeda palaikyti mažus verslus rajone ir sutaupo laiką, kurį galima skirti darbui ar poilsiui.
Žvilgsnis į ateitį: lankstumas taps nauja norma
Darbo organizavimo pokyčiai, atrodo, nebegrįš į ankstesnę, visiškai biurinę tvarką. Tai reiškia, kad ir mažmeninė prekyba bei paslaugų sektorius turi planuoti ilgesnio laikotarpio strategijas, o ne trumpalaikius „gaisrų gesinimo“ sprendimus.
Didesnis lankstumas, gebėjimas greitai koreguoti pasiūlą, darbo laiką ir paslaugų formą tampa viena svarbiausių konkurencinių savybių. Miestų centrų ir rajonų verslai, kurie geriausiai supras savo klientų kasdienius maršrutus ir poreikius, turės daugiau galimybių išlaikyti stabilias pajamas ir prisidėti prie gyvybingų miestų ekonomikos.
