Kaip paspartinti senioką nešiojamą kompiuterį: paprasti techniniai žingsniai, kuriuos galite atlikti patys
Dažnas scenarijus: nešiojamas kompiuteris dar veikia, baterija laiko pakankamai, tačiau kasdieniai darbai tampa kantrybės išbandymu. Naršyklė atsidaro lėtai, programos stringa, o paprastas failų perkėlimas užtrunka ilgiau, nei norėtųsi.
Neretai tokiais atvejais skubama pirkti naują įrenginį, nors dažnai užtenka kelių apgalvotų techninių žingsnių. Toliau aptariami sprendimai, kuriuos dauguma vartotojų gali atlikti patys, be serviso ir didelių išlaidų.
Įvertinkite, ar kompiuterį dar verta gaivinti
Pirmiausia svarbu įsivertinti, ar senas nešiojamas kompiuteris dar turi potencialo. Kritinis rodiklis yra procesoriaus karta ir disko tipas. Jei įrenginys turi mechaninį kietąjį diską, o ne SSD, būtent diskas dažniausiai tampa pagrindiniu lėtėjimo šaltiniu.
Naudinga pasitikrinti, ar operacinė sistema vis dar oficialiai palaikoma, ar gamintojas teikia tvarkyklių atnaujinimus. Senesni įrenginiai dažnai puikiai tinka naršymui, dokumentams, nuotraukų saugojimui, tačiau gali nebetikti žaidimams ar sudėtingam vaizdo apdorojimui.
Pagrindinis pagreitis: perėjimas nuo HDD prie SSD
Jei jūsų nešiojamas kompiuteris vis dar naudoja klasikinį HDD diską, SSD diegimas yra vienas efektyviausių atnaujinimų. SSD gali kelis kartus sutrumpinti sistemos įsijungimo laiką ir programų paleidimą, net jei procesorius nėra naujas.
Daugelyje modelių diską pakeisti galima atsukus kelis varžtus ir ištraukus senąjį. Prieš tai būtina pasirūpinti atsarginėmis kopijomis. Po keitimo galima iš naujo įrašyti operacinę sistemą arba perkelti senąją į SSD naudojant klonavimo programinę įrangą.
Operatyvioji atmintis: kiek jos iš tikrųjų reikia
Kitas žingsnis yra operatyviosios atminties (RAM) kiekio įvertinimas. Dabartiniam darbui su keliomis naršyklės kortelėmis, vaizdo skambučiais ir biuro programomis dažnai nebeužtenka keturių gigabaitų, ypač jei kompiuteris naudoja integruotą vaizdo plokštę.
Dalis nešiojamų kompiuterių turi laisvą RAM lizdą, todėl atmintį galima padvigubinti tiesiog įdedant papildomą modulį. Svarbu rinktis tokio paties tipo ir dažnio atmintį, kokia jau įdiegta, bei prieš pirkimą pasitikrinti gamintojo specifikacijas.
Ventiliatoriaus ir radiatoriaus valymas: tyliau ir vėsiau
Per keletą metų kompiuterio aušinimo sistema prisipildo dulkių, dėl to pakyla procesoriaus temperatūra ir įsijungia apsauga nuo perkaitimo. Procesorius sumažina savo dažnį, kompiuteris ima strigti net ir atliekant paprastas užduotis.
Reguliarus aušinimo sistemos išvalymas gali atkurti pradinį našumą. Tai atliekama nuėmus apatinį dangtį ir atsargiai išvalius ventiliatorių bei radiatorių. Jei nesate tikri dėl savo įgūdžių, verta bent kartą kreiptis į servisą ir stebėti procesą, kad kitą kartą galėtumėte tai padaryti patys.
Programų ir paleidimo nustatymų higiena
Net ir techniškai tvarkingas kompiuteris gali strigti dėl per gausaus programų kiekio. Daugelis programų automatiškai įsirašo į paleidimo sąrašą ir startuoja kartu su sistema, nors vartotojui to visai nereikia.
Sistemos nustatymuose galima peržiūrėti, kurios programos paleidžiamos automatiškai, ir išjungti nereikalingas. Taip pat naudinga pašalinti seniai nenaudojamas programas ir naršyklės plėtinius, kurie apkrauna procesorių ir atmintį.
Operacinės sistemos atnaujinimai ir švarus įdiegimas
Laikui bėgant operacinė sistema prisipildo laikinų failų, senų tvarkyklių ir kitų likučių. Kartais net kelių metų senumo kompiuteris atgyja vien dėl švariai perrašytos sistemos, kai iš naujo sudėliojami tvarkyklės ir programos.
Prieš tokį žingsnį būtina pasirūpinti saugiomis duomenų kopijomis išoriniame diske ar kitoje laikmenoje. Vėliau verta sąmoningai įsirašyti tik tas programas, kurios iš tikrųjų naudojamos kasdien, o ne automatiniu būdu atkurti senos sistemos būseną.
Kaip sumažinti apkrovą naršant internete
Naršyklė tapo pagrindine kasdienio darbo priemone, tačiau būtent ji dažnai labiausiai lėtina senus kompiuterius. Viena iš priežasčių yra daugybė atidarytų kortelių ir plėtinių, veikiančių fone.
Naudinga išbandyti lengvesnes naršykles, išjungti nereikalingus plėtinius, riboti automatinį vaizdo įrašų paleidimą. Kai kurios naršyklės leidžia nustatyti, kad seniai nenaudojamos kortelės būtų „užmigdytos“ ir nevartotų atminties.
Energijos planai ir triukšmo mažinimas
Dalis vartotojų skundžiasi, kad kompiuteris dirba lėtai tik naudojantis baterija. Taip nutinka todėl, kad energijos taupymo režimai apriboja procesoriaus dažnį ir kitas charakteristikas, kad baterija laikytų ilgiau.
Operacinės sistemos nustatymuose galima pasirinkti subalansuotą arba našumo režimą. Svarbu rasti kompromisą tarp greičio ir veikimo laiko, ypač jei įrenginys dažnai naudojamas toliau nuo elektros lizdo.
Kada verta pagalvoti apie naują įrenginį
Net ir atlikus visus šiuos žingsnius, dalis kompiuterių liks ribotų galimybių. Jei įrenginys jau nebesuderinamas su naujausiomis apsaugos priemonėmis, nebegali gauti sistemos atnaujinimų arba nepalaiko SSD ar papildomos RAM, tolesnis investavimas gali būti nebeprasmingas.
Tokiu atveju seną kompiuterį galima skirti paprastesnėms užduotims ar atiduoti naudoti vaikams, o pagrindiniam darbui įsigyti naujesnį įrenginį. Vis dėlto daugeliu atvejų bent vienas ar keli minėti patobulinimai leidžia pratęsti nešiojamo kompiuterio tarnavimo laiką dar keleriems metams.
