Daugelis šeimų kas mėnesį susiduria su tuo pačiu klausimu: kur dingsta pinigai ir kodėl nuolat trūksta iki kito atlyginimo.
Išsamus metų biudžeto planas gali padėti atsakyti į šį klausimą ir sumažinti finansinę įtampą.
Metų biudžetas nereiškia sudėtingų skaičiavimų ar valandų prie skaičiuoklių. Tai labiau aiškus vaizdas, kiek pinigų ateina, kur jie iškeliauja ir ką galima pakeisti, kad atsirastų daugiau saugumo bei laisvės.
Metų biudžetas
Mėnesinis biudžetas padeda sekti kasdienes išlaidas, tačiau dažnai neatskleidžia viso finansinio paveikslo.
Per metus pasitaiko nereguliarių mokėjimų: draudimų, automobilio techninės apžiūros, švenčių, atostogų, sezoninių pirkinių.
Dėl šių nereguliarių išlaidų šeimos dažnai pasitelkia kredito korteles arba greitai eikvoja santaupas. Metų biudžetas leidžia tokias išlaidas pamatyti iš anksto ir joms pasiruošti nedideliais, bet nuosekliais mėnesiniais atidėjimais.
Pirmas žingsnis
Pradėti verta nuo paprasčiausio dalyko, pajamų. Pirmiausia susirašykite visus pastovius atlyginimus po mokesčių, kurie reguliariai patenka į šeimos sąskaitas.
Jeigu šeimoje uždirba keli asmenys, įtraukite kiekvieno pajamas atskirai.
Tuomet pridėkite nereguliarias ar kintamas pajamas: laisvai samdomus darbus, priedus, premijas, sezoninius uždarbius. Jų nepervertinkite, geriau pasinaudokite konservatyviu vidurkiu, kad biudžetas nebūtų paremtas per optimistiniais lūkesčiais.
Antras žingsnis
Toliau pereikite prie išlaidų. Jas pravartu suskirstyti bent į dvi pagrindines grupes: būtinos ir pasirenkamos.
Būtinos yra tos, kurių neišvengsite net ir sumažėjus pajamoms, pavyzdžiui, būsto paskolos įmokos ar nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas į darbą.
Pasirenkamos išlaidos apima tai, ką galima lanksčiau reguliuoti: pramogas, restoranus, nebūtinas prenumeratas, dalį pirkinių vaikams, dovanas.
Aiški riba tarp šių dviejų grupių padeda greitai suprasti, ką būtų galima koreguoti, jeigu metų eigoje atsirastų netikėtų pokyčių.
Trečias žingsnis
Metų biudžeto esmė ta, kad vienoje vietoje matytumėte ne tik tai, kas kartojasi kas mėnesį, bet ir tai, kas nutinka tik kartą ar kelis kartus per metus.
Įsivardykite metinius draudimus, automobilio mokesčius, būsto ar sveikatos draudimo įmokas, studijų mokesčius, vaikų stovyklas, kalėdines dovanas.
Kiekvienai tokiai planuojamai išlaidai užsirašykite sumą ir mėnesį, kada ji bus reikalinga. Tada išskaičiuokite, kiek reikėtų atsidėti kas mėnesį, kad tą sumą sukauptumėte be skausmingo smūgio biudžetui.
Tai galima daryti atskirame kaupiamajame indėlyje ar specialioje sąskaitoje tik nereguliarioms išlaidoms.
Ketvirtas žingsnis
Nėra būtina naudoti sudėtingą finansų programą ar ilgas skaičiuokles. Daugeliui šeimų užtenka paprastos struktūros: vieno lapo ar skaičiuoklės su mėnesiais stulpeliuose ir pagrindinėmis išlaidų bei pajamų kategorijomis eilutėse.
Patogu viską suskirstyti į kelias aiškias kategorijas: pajamos, būtinos išlaidos, pasirenkamos išlaidos, nereguliarios išlaidos, santaupos ir tikslai.
Tokia forma leidžia greitai pamatyti, kiek lėšų liktų atsidėti po visų būtinų mokėjimų ir kokias kategorijas būtų lengviausia koreguoti.
Penktras žingsnis
Dalis žmonių santaupas vertina kaip tai, kas „liks“ mėnesio pabaigoje. Metų biudžetas padeda pakeisti šį požiūrį, santaupos turėtų būti atskira išlaidų eilutė, kurią planuojate iš anksto, o ne atsitiktinė likutį atspindinti suma.
Rezervas nenumatytiems atvejams dažnai tampa pagrindine apsauga nuo skubaus skolinimosi ar kredito kortelės limito išnaudojimo.
Tiksli rezervui reikalinga suma priklauso nuo šeimos situacijos, tačiau svarbiausia yra pradėti nuo reguliaraus, kad ir nedidelio, atidėjimo kas mėnesį.
Šeštas žingsnis
Biudžetas bus veiksmingas tik tada, jeigu pagrindinius sprendimus žinos ir palaikys visi šeimos nariai, kurie prisideda prie pajamų ar išlaidų.
Vertinga bent kartą per metus kartu peržiūrėti svarbiausias eilutes, pasikalbėti apie prioritetus ir artimiausių metų tikslus.
Galima susitarti dėl kelių paprastų taisyklių, pavyzdžiui, kad pirkiniams virš tam tikros sumos visada pasitariama, o didesni finansiniai sprendimai priimami iš anksto įvertinus jų įtaką visų metų biudžetui. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir impulsyvių išlaidų.
Septintas žingsnis
Metų biudžetas nėra dokumentas, kurį sudarote sausį ir pamirštate iki gruodžio. Situacija gali keistis: kinta darbo užmokestis, kainos, šeimos sudėtis, prioritetai.
Todėl pravartu bent kartą per ketvirtį skirti pusvalandį biudžeto peržiūrai.
Peržiūros metu galima palyginti planuotas ir faktines išlaidas, įvertinti, kurios kategorijos nuolat viršijamos, o kur galbūt lieka nepanaudotas rezervas.
Taip išvengsite didelių nukrypimų ir iš anksto pastebėsite signalus, kad biudžetą reikia koreguoti.
Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti
Viena dažniausių klaidų yra per didelis pasitikėjimas prielaidomis, jog nereguliarios pajamos kartosis arba kad pavyks be pastangų sumažinti tam tikras išlaidas.
Planuojant metų biudžetą verta remtis konservatyvesniais skaičiais ir nenumatyti taupymo ten, kur iki šiol nepavyko nuosekliai jo laikytis.
Kita klaida, visai nenumatytas laisvalaikio ir atokvėpio biudžetas. Visiškas tokių išlaidų panaikinimas dažnai baigiasi nusivylimu ir greitu grįžimu prie senų įpročių. Geriau nuo pradžių skirti joms realistišką, bet ribotą sumą ir sąmoningai jos laikytis.
Metų biudžetas nereiškia, kad kasdien reikės skaičiuoti kiekvieną kavos puodelį. Priešingai, jis leidžia nusistatyti aiškias ribas ir ramiau priimti kasdienius sprendimus, nes žinote, kiek galite išleisti nepakenkdami kitiems tikslams.
Aiškus planas padeda iš anksto pamatyti, kada galima imtis didesnių pirkinių ar ilgalaikių įsipareigojimų, o kada verta palaukti.
Net jei skaičiai neidealiai atitinka realybę, pats planavimo procesas stiprina finansinį sąmoningumą ir ilgainiui dažnai duoda daugiau naudos nei tobulas, bet nenaudojamas biudžetas.
