Didžiausi naršyklių gamintojai perrašo interneto taisykles taip, kad vis sunkiau išvengti skaitmeninės reklamos.
Tuo metu mažesni žaidėjai bando pasinaudoti proga ir prisistato kaip privatumo gynėjai. Ši priešprieša ryškiausiai matoma dėl itin populiaraus reklamos blokavimo plėtinio „uBlock Origin“ likimo.
Nors „Google Chrome“ ir „Microsoft Edge“ riboja jo galimybes, „Firefox“ viešai pareiškė, kad ir toliau palaikys šį įrankį. Tai tampa platesnės kovos dėl interneto ekosistemos ir reklamos milijardų simboliu.
Nauja „Chromium“ politika smogia reklamos blokavimui
„Microsoft“ paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais pradės palaipsniui išjungti senesnio standarto „Manifest V2“ plėtinius naršyklėje „Edge“ ir iki 2026 metų pabaigos visiškai pereis prie „Manifest V3“. Analogišką procesą jau vykdo ir „Google Chrome“.
Manifestas – tai techninė specifikacija, apibrėžianti, kaip naršyklės plėtiniai gali veikti. Oficialiai naujas standartas turėtų pagerinti saugumą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką. Tačiau kartu jis smarkiai apriboja galimybes filtruoti tinklalapių užklausas realiuoju laiku.
Būtent ši funkcija yra kertinė tokiesiems plėtiniams kaip „uBlock Origin“, kurie remiasi galingu tinklo filtravimu ir lankstomis taisyklėmis. Pereinant prie „Manifest V3“, tokie įrankiai praranda dalį funkcionalumo arba tampa techniškai neįmanomi.
„Firefox“ pasirinko kitą kelią
Skirtingai nei „Chrome“ ar „Edge“, „Firefox“ nėra pagrįsta „Chromium“ varikliu. Tai suteikia „Mozilla“ didesnę laisvę savarankiškai spręsti, kokius plėtinių standartus palaikyti. Organizacija jau anksčiau paskelbė, kad diegs kai kurias „Manifest V3“ idėjas, tačiau neatsisakys galimybių, kuriomis naudojasi sudėtingi reklamos ir sekimo blokatoriai.
Praktikoje tai reiškia, kad „uBlock Origin“ ir kiti panašūs plėtiniai „Firefox“ naršyklėje ir toliau veiks pilnu pajėgumu. Pats sprendimas pristatomas ir kaip techninė, ir kaip vertybinė pozicija – „Mozilla“ nuosekliai kritikuoja per daug agresyvų sekimą bei trečiųjų šalių slapukus.
Tuo pat metu tai suteikia galimybę išsiskirti konkurencingoje rinkoje. Kol „Chrome“ ir „Edge“ artėja prie modelio, kuriame reklamos blokavimas darosi fragmentiškas ir ribotas, „Firefox“ gali pritraukti naudotojus, kuriems svarbus privatus naršymas ir mažiau triukšmingas turinys.
„Brave“ ir privatumo naršyklių niša
Dalis kitų „Chromium“ pagrindu sukurtų naršyklių mėgina ieškoti būdų apeiti naujus ribojimus. „Brave“ kūrėjai skelbia, kad reklamos blokavimą ir sekimo mažinimą integruos tiesiogiai į naršyklės branduolį, o ne remsis standartiniais plėtinių API.
Tokiu keliu bandoma išlaikyti stiprią apsaugą nuo reklaminių ir sekimo skriptų, nors „Manifest V3“ riboja tradicinių plėtinių galimybes. Tai rodo skilimą pačioje „Chromium“ ekosistemoje: vieni naršyklės gamintojai susitaiko su nauja reklamos pirmumu grįsta tvarka, kiti ieško techninių apėjimų.
Privatumo orientuotų naršyklių niša kol kas nedidelė, tačiau sparčiai auganti. Skaitmeninės reklamos rinkai brangstant ir didėjant duomenų nutekėjimų skaičiui, vis daugiau vartotojų domisi įrankiais, leidžiančiais patiems kontroliuoti, kiek apie juos galima surinkti informacijos.
Teismai dėl programėlių parduotuvių kontrolės
Tuo pat metu skirtingame fronte tęsiasi „Epic Games“ ir „Google“ bei „Apple“ konfliktai dėl programėlių parduotuvių. Po „Epic Games“ laimėtų bylų dėl antimonopolinių pažeidimų „Google“ sulaukė teismo kritikos už tai, kaip įgyvendina įpareigojimus leisti alternatyvias programėlių platinimo formas.
Teismo vertinimu, kai kuriuose „Google Play“ paieškos scenarijuose naudotojams vietoj realių alternatyvių parduotuvių rodoma dviprasmiška sąsaja ir papildomi žingsniai, kurie atbaido nuo jų diegimo. Tai įvardyta kaip „frikcija be jokio tikslo“, kuri riboja konkurenciją.
„Apple“ susiduria su panašiais kaltinimais, kai po teisinių sprendimų bando išlaikyti dalį komisinių net tada, kai pirkimai nukreipiami į programėlių kūrėjų svetaines. Įmonė siekia iki 15 proc. mokesčio, nors teismai aiškiai nurodė nedaryti dirbtinių kliūčių alternatyviems mokėjimo kanalams.
Duomenų centrų karštligė ir nauji finansiniai eksperimentai
Kol interneto naršyklėse kovojama dėl reklamos ir privatumo, infrastruktūros lygmenyje vyksta kita karštinė – duomenų centrų ir dirbtinio intelekto skaičiavimo išteklių rinka. „Nvidia“ pasiūlė schemą, pagal kurią galingi grafikos procesoriai traktuojami kaip ilgalaikis turtas, tinkamas finansuoti skolintomis lėšomis.
Brangūs DI lustai, naudojami dideliuose duomenų centruose, siūlomi kaip užstatas naujoms skolos priemonėms. Kadangi tokia įranga greitai nuvertėja, investuotojai reikalavo papildomų garantijų. „Nvidia“ sutiko pati prisiimti dalį rizikos ir užtikrinti šių aktyvų vertę, taip dar labiau skatindama savo lustų paklausą.
Kritikai primena, kad bet koks sudėtingas ir sunkiai suprantamas finansinis produktas, paremtas konkrečia technologija, primena ankstesnes krizes. Vis dėlto investuotojų apetitas DI ir debesų kompiuterijai kol kas išlieka labai didelis, todėl tokie eksperimentai tampa vis dažnesni.
Kas laukia interneto naudotojų?
Vartotojams visa ši dinamika reiškia dvejopą spaudimą. Viena vertus, reklamos ekosistema siekia kuo labiau suvaržyti galimybes blokuoti skelbimus ir sekimą, nes nuo to priklauso milžiniškos pajamos. Kita vertus, įrankiai, užtikrinantys didesnį privatumą, darosi labiau nišiniai ir reikalauja sąmoningesnio pasirinkimo.
„Firefox“ ir tokios naršyklės kaip „Brave“ mėgina užimti būtent šią erdvę. Ar joms pavyks atsverti „Chrome“ ir „Edge“ dominavimą, priklausys ne tik nuo technologinių sprendimų, bet ir nuo to, kiek vartotojų bus pasirengę skirti laiko naršyklių keitimui ir nustatymų peržiūrai.
Kol kas akivaizdu, kad reklamos blokavimo ir privatumo tema išlieka vienu svarbiausių interneto ekosistemos klausimų. Kiekvienas vartotojas balsuoja savo pasirinkimu – kokią naršyklę įsirašo ir kokius plėtinius pasilieka.
