Telefonas ar laikrodis, priglaustas prie terminalo, daug kam jau tapo įprastesnis nei plastikinė kortelė.
Skaitmeninės piniginės ir bekontakčiai mokėjimai Lietuvoje per kelerius metus iš nišinio sprendimo virto kasdienybe.
Kartu su patogumu atsirado ir naujų klausimų: ar taip atsiskaityti iš tiesų saugu, kokius nustatymus verta pasitikrinti telefone ir ar dar reikia tradicinės kortelės piniginėje.
Kas yra skaitmeninė piniginė?
Skaitmeninė piniginė tai programėlė ar telefono funkcija, kurioje saugomi realių banko kortelių duomenys skaitmeniniu pavidalu. Vartotojas atsiskaito telefonu, laikrodžiu ar kitu įrenginiu, o ne fizine kortele.
Telefonas su terminalu bendrauja artimojo lauko ryšiu (NFC). Iš esmės tai tas pats bekontaktis atsiskaitymas, tik vietoje plastiko naudojamas įrenginys.
Kortelės numeris prekybininkui dažniausiai net nepersiunčiamas, jis pakeičiamas specialiu žetonu.
Kaip vyksta atsiskaitymas?
Pridėjus banko kortelę į piniginės programėlę, bankas išduoda vadinamąjį žetoną, tai yra unikalų skaitmeninį identifikatorių, susietą su ta kortele.
Būtent šis identifikatorius naudojamas atsiskaitant, o ne tikras kortelės numeris.
Atsiskaitymo metu terminalas gauna ribotą informaciją ir vienkartinį kodą konkrečiam mokėjimui. Tai sumažina riziką, kad kortelės duomenys bus nukopijuoti ir panaudoti vėliau, kaip nutikdavo skenuojant magnetines korteles.
Pagrindiniai privalumai: patogumas ir saugumas
Didžiausias praktinis privalumas yra greitis ir patogumas: nereikia ieškoti piniginės, pakanka telefono, kuris vis tiek beveik visada po ranka.
Kai kuriuose miestuose taip galima ne tik apsipirkti, bet ir įsigyti viešojo transporto bilietą ar apmokėti stovėjimą.
Saugumo požiūriu skaitmeninė piniginė neretai pranašesnė už plastikinę kortelę. Telefonas paprastai apsaugotas biometriniais duomenimis ir slaptažodžiu, galima greitai nuotoliniu būdu jį užblokuoti, o kortelės duomenys prekybininkams perduodami ribotai.
Ką būtina įjungti telefone, kad mokėjimai būtų saugūs
Pirmas žingsnis yra ekrano užrakinimas. Be piršto atspaudo, veido atpažinimo ar bent kodo nereikėtų palikti nei asmeninio, nei darbo telefono.
Tai elementari, bet vis dar ne visų naudojama priemonė.
Antras svarbus dalykas yra nuotolinio paieškos ir blokavimo funkcijos. Tiek „Android“, tiek „iOS“ leidžia surasti pamestą įrenginį, jį užrakinti ar ištrinti duomenis. Jei telefone įjungta skaitmeninė piniginė, tokia funkcija tampa ypač aktuali.
Dažniausios baimės: kas nutinka pametus telefoną
Nerimas, kad radęs telefoną kas nors galės apsipirkti jūsų sąskaita, suprantamas. Praktikoje tam kliudo ekrano užraktas ir papildoma autentifikacija atsiskaitymo metu.
Be tų apsaugų mokėjimo programėlė dažniausiai nebus atidaryta.
Pametę telefoną, pirmiausia turėtumėte prisijungti prie banko ir užblokuoti skaitmeninėje piniginėje esančią kortelę arba visą sąskaitą.
Verta turėti iš anksto užsirašytą banko klientų aptarnavimo numerį arba prisijungimo prie interneto banko duomenis ne tik telefone.
Kokios rizikos išlieka ir ko vengti?
Nors pati mokėjimo technologija sukurta taip, kad būtų atspari duomenų perėmimui ore, silpniausia grandis dažnai išlieka žmogus.
Pavojingiausi yra netikrų programėlių atsisiuntimas ir prisijungimo duomenų atskleidimas sukčiams.
Verta vengti į telefoną diegti neaiškių mokėjimo ar nuolaidų programėlių iš neoficialių šaltinių, jungtis prie sąskaitos per viešą neapsaugotą „Wi-Fi“ ar spausti nuorodas iš nepažįstamų siuntėjų, siūlančių „patikrinti mokėjimą“.
Skaitmeniniai mokėjimai kelionėse
Kelionėse skaitmeninė piniginė leidžia sumažinti plastiko ir grynųjų kiekį. Telefonu dažnai galima atsiskaityti ir už viešbučius, ir už viešąjį transportą, ir už kavą oro uoste, ypač Europos Sąjungoje ir didesniuose miestuose.
Vis dėlto verta turėti bent vieną fizinę kortelę kaip atsarginį variantą. Ne visi terminalai priima skaitmeninę piniginę, o pametus ar sugadinus telefoną galimybė atsiskaityti kortele gali išgelbėti kelionę.
Daug kas turi kelias korteles: asmeninę, bendrą šeimos ar verslo. Skaitmeninė piniginė leidžia jas visas laikyti vienoje vietoje, bet tuomet svarbu aiškiai susidėlioti, kuri yra numatytoji, ir tikrinti, kuria atsiskaitote.
Prieš brangesnius pirkinius verta atsidaryti piniginės programėlę ir sąmoningai pasirinkti kortelę, o ne tik mechaniškai priglausti telefoną. Tai padeda išvengti netikėto pinigų nuskaitymo ne nuo tos sąskaitos.
Ar skaitmeninė piniginė pakeis fizines korteles?
Trumpuoju laikotarpiu greičiausiai gyvensime su abiem sprendimais. Dalis prekybininkų ar paslaugų teikėjų dar ilgai priims tik plastikinę kortelę ar grynuosius, ypač mažesniuose miestuose ar turgavietėse.
Ilgiau žiūrint, kasdieniams atsiskaitymams telefonas ir laikrodis tampa vis patrauklesni. Vartotojams svarbiausia išlikti kritiškiems, nevengti saugumo nustatymų ir nebijoti peržiūrėti išrašų banko programėlėje, kad mokėjimai būtų ne tik patogūs, bet ir ramūs.
