Kinijos elektromobilių sektorius per du dešimtmečius nuėjo kelią nuo eksperimentų iki dominuojančios pasaulinės industrijos. Šalies gamintojai užima vis didesnę rinkos dalį užsienyje, o pačioje Kinijoje elektrinis transportas tapo kasdienybe – nuo miesto autobusų iki ateities viziją primenančių skraidančių automobilių prototipų.
Australijoje kinų gamintojo „BYD“ pardavimai jau beveik aplenkė „Toyota“ ir rodo, kad ši technologinė banga nebėra vien Azijos fenomenas. Tuo pat metu tokie prekės ženklai kaip „Zeekr“ ir „Xpeng“ agresyviai plečiasi naujose rinkose.
Strategija, prasidėjusi dar 2001 metais
Kinijos elektromobilių revoliucija nėra atsitiktinumas. Dar 2001 metais Pekinas apsisprendė investuoti į elektrinį transportą, suprasdamas, kad šalis negali dominuoti tradicinėje naftos ir dujų grandinėje. Strategija buvo aiški: statyti naują pramonės šaką, kuri sumažintų importuojamų energijos išteklių priklausomybę.
Per šį laiką į elektromobilių ekosistemą investuota maždaug 230 milijardų eurų. Lėšos nukreiptos ne tik į naujus automobilių gamintojus, bet ir į baterijų technologijas, tyrimus, tiekimo grandines bei infrastruktūrą. Šiandien Kinija kontroliuoja didžiąją dalį baterijų žaliavų perdirbimo ir gamybos grandinės.
Švaresnis Pekino dangus ir tankus įkrovimo tinklas
Ryškiausiai šią transformaciją jaučia didmiesčių gyventojai. Pekinas, dar prieš penkiolika–dvidešimt metų garsėjęs smogo kupolu, šiandien vis dažniau mato aiškų, mėlyną dangų. Didelę įtaką tam turi perėjimas prie elektrinių automobilių, autobusų, motorolerių ir dviračių.
Kinijos valdžia nuosekliai investavo į įkrovimo stoteles ir dabar šalis turi tankiausią tinklą pasaulyje. Vidutiniškai vienai įkrovimo vietai tenka apie 10 elektromobilių, kai Australijoje – apie 45. Sparčiojo įkrovimo stotelės per kelias minutes gali papildyti didžiąją dalį baterijos talpos, o kai kur diegiamos ir baterijų keitimo stotys, kuriose robotai per kelias minutes pakeičia išsikrovusią bateriją pilnai įkrauta.
Gamybos našumas ir skaitmeninis pranašumas
Kinijos elektromobilių gamyklos išsiskiria aukštu automatizacijos lygiu. Naujausiuose fabrikuose automobilis nuo linijos nurieda kas minutę, o didžiąją darbo dalį atlieka robotizuotos sistemos. Toks našumas leidžia mažinti savikainą ir greitai pristatyti naujus modelius.
Dėl šio technologinio pranašumo net ir ilgametės Europos markės ieško partnerystės Kinijoje. Pavyzdžiui, „Renault“ net neparduoda automobilių Kinijos rinkoje, tačiau Šanchajuje yra įsteigusi tyrimų laboratoriją. Ten sukauptos žinios leidžia įmonėms pagaminti automobilius kelis kartus greičiau nei anksčiau.
Skraidantys automobiliai ir duomenų baimės
Kinijos gamintojai žengia dar toliau ir bando sujungti automobilių, aviacijos ir programinės įrangos pasaulius. Rinkai pristatyti elektriniai, autonominiai skraidantys aparatai, kurie Pekine jau artėja prie komercinio pardavimo. Teisinė bazė dar atsilieka, tačiau kryptis aiški – šalis nori būti pirmoji, kuri realiai pasiūlys tokį produktą.
Kartu Vakaruose kyla klausimų, kas valdo ir kaip naudoja elektromobilių generuojamus duomenis. Kinijos ekspertai tikina, kad grėsmės išpūstos, o pasaulinei rinkai neva neįmanoma ignoruoti tokios didelės ir pažangios ekosistemos. Vis dėlto geopolitinė įtampa reiškia, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas, bet griežčiau reglamentuojant kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą.
