Pasaulyje vėl ryškėja jaunimo nedarbo krizė. Tarptautinė darbo organizacija skelbia, kad po trumpalaikio atsigavimo po pandemijos jaunimo padėtis darbo rinkoje blogėja, o „Z kartai“ įsitvirtinti tampa vis sunkiau.
Ekspertai įspėja, kad aukštas jaunimo nedarbo lygis kelia ne tik ekonomikos, bet ir politinio stabilumo riziką. Vyriausybės spaudžiamos ieškoti sprendimų, kol problema netapo ilgalaike.
Skaičiai, rodantys pavojingą tendenciją
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, nedirba ir darbo aktyviai ieško apie 67 milijonai jaunų žmonių nuo 15 iki 24 metų. Tai sudaro 12,4 proc. viso jaunimo, palyginti su 12,3 proc. 2023 metais.
Dar platesnį vaizdą atskleidžia vadinamasis NEET rodiklis, apimantis jaunimą, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja jokiuose mokymuose. Tokių jaunuolių pasaulyje jau apie 257 milijonus – maždaug kas ketvirtas.
Kol bendras nedarbo lygis kai kuriose šalyse net šiek tiek mažėja, jaunimas atsiduria vis sudėtingesnėje padėtyje. Jaunas žmogus šiandien yra maždaug keturis kartus dažniau bedarbis nei 25 metų ir vyresnis darbuotojas.
Silpna ekonomika ir patirties infliacija
Po spartesnio augimo laikotarpio ekonomikos tempai lėtėja. Pasaulį veikia karai, prekybos konfliktai, energijos kainų šokai ir geopolitinė įtampa, todėl verslas tampa atsargesnis, stabdo plėtrą ir naujų darbuotojų paieškas.
Lėtėjanti paklausa pirmiausia atsiliepia tiems, kurie darbo rinkoje silpniausi – jaunimui be patirties. Nors darbo vietų bendras skaičius kol kas smarkiai nemažėja, darbo rinka į smūgius reaguoja su kelių ketvirčių vėlavimu.
Kita tendencija – vadinamoji patirties infliacija. Net pradinio lygio pareigoms vis dažniau reikalaujama kelerių metų darbo patirties, todėl jaunuoliai atsiduria uždaroje grandinėje: darbui reikia patirties, o patirties neįmanoma įgyti be darbo.
Dirbtinis intelektas ir nykstantys pradiniai darbai
Trečiasis veiksnys – spartus dirbtinio intelekto diegimas įmonėse. Nors ilgą laiką buvo tikimasi, kad DI labiau padidins produktyvumą nei naikins darbo vietas, naujesni tyrimai rodo didesnę riziką būtent pradiniams darbams.
Mažėja darbo vietų gamyboje, administracijoje, pardavimuose – sektoriuose, kurie tradiciškai buvo atspirties taškas jauniems žmonėms. Tyrimai Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje fiksuoja didžiausius darbuotojų skaičiaus mažėjimus būtent žemiausio lygio pareigose.
Tarptautinė darbo organizacija vertina, kad apie 6,1 proc. jaunimo užimamų darbų yra ypač veikiami dirbtinio intelekto. Jei net dalis šių darbo vietų išnyks, milijonams jaunuolių teks persikvalifikuoti arba visai pasitraukti iš darbo rinkos.
Ilgalaikės pasekmės ir galimi atsakymai
Jaunimo nedarbas susijęs su mažesnėmis viso gyvenimo pajamomis, didesne emigracija ir nusivylimu institucijomis. Istoriškai aukštas jaunimo nedarbo lygis ne kartą lydėjo socialinius neramumus ir politinius sukrėtimus.
Ekspertai pabrėžia, kad būtinos tikslinės priemonės: aktyvi darbo rinkos politika, subsidijuojamos pirmosios darbo vietos, trumpesnės praktikos programos ir didesnės investicijos į skaitmeninius bei žaliuosius įgūdžius.
Be to, įmonėms siūloma peržiūrėti reikalavimus pradinio lygio pareigoms ir daugiau dėmesio skirti mokymui darbo vietoje. Priešingu atveju rizikuojama prarasti visą kartą talentų, kurių potencialas liks neišnaudotas.
