Vokietija ilgai buvo laikoma Europos ekonomikos varikliu – aukštos pridėtinės vertės pramonės galia ir viena didžiausių eksportuotojų pasaulyje. Tačiau pastaraisiais metais šis modelis ėmė strigti, o stagnuojantis augimas ir silpstanti pramonė kelia nerimą ne tik Berlynui, bet ir visai Europos Sąjungai.
Po pandemijos atšokimo Vokietijos bendrasis vidaus produktas nebegrįžo į ankstesnę trajektoriją. Gamybos apimtys nuo 2018 metų piko nuosekliai smuko, o šalis vis labiau atsilieka nuo ankstesnių lyderių – Kanados, Pietų Korėjos ar Švedijos.
Trys sutrūkinėję ramsčiai
Vokietijos sėkmę dešimtmečius rėmė trys esminiai ramsčiai: pigios rusiškos dujos, atvira taisyklėmis grįsta pasaulinė prekyba ir technologinė lyderystė mašinų gamybos, automobilių bei inžinerijos sektoriuose. Visi šie ramsčiai per trumpą laiką susvyravo.
Po Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą nutrauktas pigus dujų tiekimas gerokai išaugino energijos kainas. Tai ypač skaudžiai palietė chemijos, metalo ir kitus energijai imlius sektorius, kurie tiesiogiai konkuruoja su gamintojais Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje, ten turinčiais žymiai mažesnes sąnaudas.
Didžiausias Vokietijos chemijos koncernas BASF mažina pajėgumus istorinėje Liudvigshafeno gamykloje ir investuoja milijardus eurų naujam kompleksui Kinijoje. Toks kapitalo persiskirstymas reiškia darbo vietų praradimą ir mažesnes mokesčių pajamas Vokietijoje.
Kinijos „antrasis šokas“ ir prarastos rinkos
Pirmasis Kinijos sukelto konkurencinio šoko etapas labiausiai smogė žemų technologijų, darbo jėgai imlioms šakoms. Vokietija tuomet sėkmingai orientavosi į aukštos pridėtinės vertės mašinas ir automobilius ir iš šio proceso net laimėjo.
Tačiau nuo 2020 metų susiformavo nauja realybė. Kinijos gamintojai pakilo į vertės grandinės viršų ir pradėjo konkuruoti ten, kur ilgai dominavo vokiečiai – mašinų gamybos, elektrinės įrangos, saulės energetikos, ypač elektromobilių segmente.
Vokietijos automobilių eksportas į Kiniją per kelerius metus reikšmingai sumažėjo, o pačioje Vokietijoje sparčiai auga kinų elektrinių automobilių pardavimai. Šalis iš prekybos pertekliaus su Kinija perėjo į vis labiau didėjantį deficitą.
Vidaus spaudimas ir galimi atsakymai
Brangi energija, augantis protekcionizmas ir ribotos Vyriausybės fiskalinės galimybės daro spaudimą darbo užmokesčiui ir užimtumui. Šalyje sensta gyventojai, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o tampriai išplėtotai socialinei sistemai išlaikyti reikia tvaraus augimo.
Politikai svarsto subsidijų paketus pramonei ir jau laikinai kompensavo dalį energijos kainų, tačiau tai brangios ir laikinos priemonės. Ilgalaikėje perspektyvoje Vokietija turi didinti investicijas į atsinaujinančią energiją, infrastruktūrą, dirbtinį intelektą ir skaitmeninimą, kartu spartindama leidimų ir projektų derinimo procedūras.
Vokietijos akcijų rinka 2025 metais pasiekė rekordus, o ekonomika vėl fiksavo simbolinį augimą. Tačiau tikrasis išbandymas – ar šaliai pavyks iš naujo išrasti savo pramoninį modelį ir išlaikyti Europos gamybos centro statusą. Istorija rodo, kad Vokietija jau ne kartą sugebėjo atsitiesti po krizių, todėl kova dėl jos ekonominės ateities dar tik prasideda.
