Medicininis turizmas dažniausiai siejamas su Tailandu ar Pietų Korėja, tačiau į šį žemėlapį sparčiai veržiasi Kinija. Čia atvyksta vis daugiau onkologinių pacientų iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių, ieškodami pažangios, bet namuose dar sunkiai prieinamos CAR-T ląstelių terapijos.
Ši kryptis vilioja ne tik pažangiais gydymo metodais, bet ir gerokai mažesnėmis kainomis bei trumpesniais laukimo terminais.
Kas yra CAR-T terapija?
CAR-T (chimerinio antigeno receptoriaus T ląstelių) terapija – tai sudėtingas imunoterapijos metodas, skirtas tam tikroms kraujo vėžio formoms, pavyzdžiui, išsėtinei mielomai. Paciento T limfocitai paimami iš kraujo, genetiškai „perprogramuojami“ laboratorijoje ir grąžinami į organizmą, kad atpažintų bei sunaikintų vėžines ląsteles.
Procedūra apima kelis etapus: išsamius tyrimus, T ląstelių surinkimą per specialų aparatą, kelių dienų chemoterapiją ir tuomet jau modifikuotų ląstelių sulašinimą. Pirmosios dienos po infuzijos dažnai būna sunkios dėl karščiavimo ir kitų reakcijų, tačiau daliai pacientų liga greitai atsitraukia.
Kodėl pacientai skrenda į Kiniją?
Australijos gydytoja ir pacientė Amanda Harvey pasakoja, kad jos šalyje CAR-T terapija ilgą laiką nebuvo prieinama nei viešajame, nei privačiame sektoriuje. JAV ar Jungtinėje Karalystėje gydymas būtų kainavęs apie 600 000 eurų ir, kaip ji sako, „greičiausiai būtų mus nubaudęs bankrotu“.
Kinijoje už visą gydymą ir hospitalizaciją ji sumokėjo maždaug 65 000–70 000 eurų, dar kelis tūkstančius sudarė kelionė ir pragyvenimas. Taigi gydymas buvo maždaug dešimt kartų pigesnis.
Ne mažiau svarbus ir laikas. Harvey atveju tarp T ląstelių surinkimo ir pagaminto preparato grąžinimo praėjo vos aštuonios dienos. JAV dažnai kalbama apie 2–3 mėnesių laukimą, per kurį dalies pacientų būklė smarkiai pablogėja ir jie terapijos taip ir nebesulaukia.
Kinijos ambicijos ir sistemos ypatumai
„Bloomberg“ sveikatos temų žurnalistė Karoline Kan pabrėžia, kad Kinija jau dabar pirmauja pasaulyje pagal vykdomų CAR-T klinikinių tyrimų skaičių. Paprastesnis reguliavimas, didelė pacientų bazė ir sparčiai auganti farmacijos pramonė leidžia greičiau diegti naujus produktus ir mažinti kainą.
Dar prieš daugiau nei dešimtmetį valdžia sukūrė specialią medicininio turizmo zoną Hainane, kur leidžiama naudoti kai kuriuos kitur dar neregistruotus vaistus. Nors šis projektas ilgai nepasiteisino, pandemijos metais kinų farmacijos sektorius sustiprėjo, o po sienų atvėrimo ėmė plūsti užsienio pacientai.
Vis dėlto sveikatos sistemos kultūra skiriasi. Kinijos ligoninėse, anot pacientų, slaugytojai daugiausia atlieka medicinines procedūras, o kasdienę priežiūrą – maitinimą, higieną, emocinę pagalbą – dažnai prisiima artimieji. Mažiau ir psichologinio, socialinio palaikymo paslaugų, įprastų Australijoje ar Europoje.
Ateities perspektyvos ir klausimai
Specialistai sutaria, kad CAR-T terapija daugeliui pacientų šiuo metu išlieka „paskutinės vilties“ gydymu, skiriamu tik po kelių nesėkmingų chemoterapijos ar kitų vaistų linijų. Tam didelę įtaką daro labai didelė kaina ir sudėtinga infrastruktūra.
Vis dėlto tikimasi, kad ilgainiui ši technologija persikels į ankstesnes gydymo stadijas ir taps alternatyva kamieninių ląstelių transplantacijai. Kinija siekia užimti lyderės pozicijas šiame sektoriuje, bet kol kas išlieka iššūkių: trūksta ilgalaikių duomenų apie kai kurių vietinių preparatų veiksmingumą, o užsienio pacientams kyla ir praktinių, ir etinių klausimų.
Ekspertai primena, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sprendimą dėl gydymo ir ypač kelionių į užsienį būtina priimti tik kartu su kvalifikuotais gydytojais, įvertinus riziką, naudą ir finansines galimybes.
