Daugeliui gerai uždirbančių amerikiečių darbas vis labiau primena bėgimo ratą: pajamos auga, tačiau finansinio saugumo jausmas – ne. Apklausos rodo, kad gyventojai save laikytų turtingais tik uždirbdami kelis kartus daugiau, nei gauna dabar, o riba, nuo kurios jaučiamasi „patogiai“, nuolat slenka aukštyn.
Paradoksalu, bet šį jausmą itin dažnai išgyvena žmonės, uždirbantys virš 180 000 eurų per metus. JAV jie vadinami HENRY – „didelės pajamos, bet dar ne turtingi“.
Kas yra HENRY ir kodėl jie nesijaučia turtingi?
Apie 14 proc. JAV namų ūkių uždirba daugiau kaip 180 000 eurų per metus, tačiau daugelis vis tiek nesijaučia pasiekę finansinį saugumą. Tyrimai rodo, kad net virš 270 000 eurų per metus uždirbantys asmenys dažnai turi kredito kortelių skolų.
Finansų specialistai pabrėžia, kad turtingumo jausmą labiau lemia išlaidos, o ne pajamos. Jei žmogus išleidžia beveik visą atlyginimą, trumpu laikotarpiu jis jaučiasi gyvenantis „turtingai“, bet ilguoju laikotarpiu išlieka priklausomas nuo kitos algos.
Daugelis HENRY priklauso pirmajai pasiturinčiųjų kartai, lygina save su mažiau uždirbančiais giminaičiais ir supranta, kad jiems sekasi gerai. Tačiau kasdienybėje jie lyginasi su dar turtingesniais, todėl nuolat jaučia, kad „dar nepakanka“.
Brangūs miestai ir gyvenimo būdo brangimas
Dideliuose miestuose aukštos pajamos greitai ištirpsta. Pavyzdžiui, apie 180 000 eurų metinių pajamų turintis žmogus po mokesčių gali gauti maždaug 126 000 eurų, iš kurių didelę dalį „suvalgo“ 3 000 eurų ir didesnė mėnesio nuoma, automobilio išlaikymas ir kasdienės išlaidos.
Pridėjus maistą, paslaugų prenumeratas, drabužius ir keliones, laisvų pinigų lieka gerokai mažiau nei tikėtasi. Būtent todėl HENRY dažnai vadinami savo pačių pašto kodo aukomis – jų pajamos atrodo didelės tik kol neatsispindi sąskaitose.
Dar viena priežastis – vadinamasis gyvenimo būdo brangimas. Didėjant pajamoms, nepastebimai atsiranda dažnesni maisto užsakymai, brangesnė nuoma, prabangios atostogos, grožio procedūros. Jei kartu neauga santaupos, finansinė ateitis lieka pažeidžiama.
Emocijos, lūkesčiai ir išeitis iš „žiurkių lenktynių“
Daugeliui buvo žadėta, kad pasiekus šešiaženklį atlyginimą visos problemos išsispręs. Praktika rodo priešingai: jei nėra biudžeto ir aiškių tikslų, didesnės pajamos tiesiog atveria kelią didesnėms išlaidoms.
Psichologai pabrėžia, kad nuolatinis lyginimasis su dar turtingesniais žmonėmis sukuria uždarą ratą – „daugiau niekada nebūna gana“. Tokiu atveju tikrasis turtingumas tampa ne pinigų suma, o emocinis saugumo jausmas.
Ekspertai ragina pirmiausia susiskaičiuoti grynąją vertę – ką žmogus turi ir kiek yra skolingas. Tuomet galima planuoti tikslus: pensijos kaupimą, vaikų mokslų finansavimą, bent šešių mėnesių išlaidoms prilygstančią finansinę pagalvę.
Tyrimai rodo, kad būtent pakankamos skubios santaupos labiausiai siejasi su finansine gerove. Žinojimas, kad prireikus nereikės skolintis remontui ar gydymui, labai sustiprina saugumo jausmą – dažnai labiau nei papildomas atlyginimo pakėlimas.
Ekonomistai pabrėžia, kad biudžetas neturi būti tik draudimų sąrašas – jis turėtų atspindėti žmogaus vertybes. Renkantis, kam iš tiesų verta leisti pinigus, ir sąmoningai didinant santaupas, palaipsniui galima išlipti iš „nuo algos iki algos“ rato net ir neuždirbant milijonų.
