Silpstanti Japonijos jena ir netikėta Jungtinių Valstijų intervencija valiutų rinkoje vėl atkreipė dėmesį į Tokijo vaidmenį pasaulio finansų sistemoje. Stambiausia pasaulio kreditorė ir vienas didžiausių JAV vyriausybės obligacijų savininkų šiandien atsidūrė situacijoje, kai jos vidaus sprendimai gali turėti tarptautinių pasekmių.
Pastaraisiais mėnesiais jena nuvertėjo tiek, kad Japonijos vyriausybė ir centrinis bankas buvo priversti leisti dešimtis milijardų eurų valiutos intervencijoms.
Istoriškai silpna jena ir pasikeitusi logika
Daug metų silpna jena Japonijai buvo naudinga – ji didino eksportuotojų konkurencingumą ir pelnus. Tačiau šiandien situacija kitokia: importuojamos energijos ir žaliavų kainos kyla, o infliacija jau kelerius metus viršija 2 proc.
Silpna valiuta skaudžiai veikia namų ūkius, didina politinę įtampą dėl brangstančio gyvenimo ir dar labiau skatina turizmą, kuris vietomis virsta per dideliu. Todėl valdžia, ilgai gynusi itin žemas palūkanų normas, ima kalbėti apie jų kėlimą.
Dar visai neseniai bazinė palūkanų norma Japonijoje buvo minus 0,1 proc., tačiau dabar ji jau siekia apie 1 proc., o rinkos laukia tolesnio didinimo.
„Carry trade“ ir Japonija kaip pasaulio bankomatas
Ilgalaikės itin žemos palūkanos Japoniją pavertė vadinamuoju pasaulio bankomatu. Investuotojai skolindavosi jenomis beveik už dyką ir investuodavo į didesnę grąžą siūlančius aktyvus – nuo JAV obligacijų iki technologijų įmonių akcijų.
Toks „carry trade“ pasiekė milžinišką mastą. Japonija yra vienas didžiausių JAV iždo vertybinių popierių savininkų, o jenomis finansuojamos pozicijos išsklaidytos po įvairiausias rinkas Azijoje, Europoje ir Amerikoje.
Jei palūkanos Japonijoje kiltų greitai, skolinimasis jenomis brangtų, o investuotojai būtų priversti skubiai uždaryti sandorius. Tai galėtų sukelti sinchroninius aktyvų išpardavimus, staigų obligacijų pajamingumo šuolį ir akcijų kainų korekciją.
Ar rizika gali peraugti į krizę?
Pesimistai įspėja, kad Japonijos veiksmai gali tapti kibirkštimi, uždegsiančia jau ir taip pažeidžiamas rinkas. Vertinimai, ypač technologijų sektoriuje, itin aukšti, kapitalo srautai vis labiau perskirstomi pagal geopolitines linijas, o tai didina nervingumą.
Vis dėlto optimistai primena, kad tiek Japonija, tiek JAV turi daug priemonių krizėms gesinti. Japonijos valdžia valdo didelį užsienio valiutos rezervų portfelį ir gali lanksčiai valdyti tiek jenos kursą, tiek obligacijų rinką.
Be to, pastaroji 2024 metų vasaros intervencijų banga, nors ir sukėlė svyravimų, nesukėlė domino efekto. Tai buvo įspėjimas, bet ne nauja pasaulinė krizė.
Galiausiai Japonijos užduotis – lėtai ir prognozuojamai normalizuoti pinigų politiką, mažinant priklausomybę nuo pigių jenų finansavimo. Jei tai pavyks, pasaulio finansų sistema išvengs dar vieno didelio sukrėtimo ir turės vieną rizikos židinį mažiau.
