Voreno Bafeto valdomos „Berkshire Hathaway“ grynųjų atsargos pasiekė naują rekordą – apie 344 milijardus eurų. Tuo pat metu legendinis investuotojas agresyviai mažina dalį turimų akcijų, nors jo pagrindinis verslas – kapitalo investavimas į viešąsias bendroves.
Per pastaruosius ketvirčius buvo parduota „Apple“ akcijų už daugiau kaip 4 milijardus eurų, sumažinta pozicija „Bank of America“, visiškai pasitraukta iš „T-Mobile“ ir perpus apkarpyta investicija į „Charter Communications“. Tai jau 11-as ketvirtis iš eilės, kai Bafetas yra grynasis akcijų pardavėjas.
Brangi rinka ir „Bafeto indikatorius“
Pagrindinė priežastis, kodėl Bafetas kaupia grynuosius, – jis nemato pakankamai patrauklių sandorių. Vienas svarbiausių jo stebimų rodiklių yra vadinamasis Bafeto indikatorius – visos akcijų rinkos kapitalizacijos ir JAV bendrojo vidaus produkto santykis.
Šis rodiklis šiuo metu viršija 200 proc., tai reiškia, kad S&P 500 indeksas vertinamas maždaug dvigubai brangiau nei visa Amerikos ekonomika. Istoriškai tokie lygiai dažnai buvo siejami su vėlesniais rinkos korekcijų laikotarpiais.
Didelę dalį šio brangumo lemia entuziazmas dėl dirbtinio intelekto. Net „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pavadinęs dabartinę DI rinkos situaciją burbulu, perspėdamas apie pernelyg išpūstus lūkesčius.
Skola, infliacijos rizika ir gynybinės pozicijos
Kitas Bafeto nerimo šaltinis – sparčiai auganti JAV valdžios skola, kuri jau viršijo šalies BVP. Istorija rodo, kad tokio masto įsipareigojimai dažnai galiausiai dengiami pinigų spausdinimu, o tai reiškia padidintą infliacijos riziką ir valiutos nuvertėjimą.
Per naujausią „Berkshire Hathaway“ akcininkų susirinkimą Bafetas pabrėžė, kad labiausiai jį gąsdina „iš rankų išsprūstanti fiskalinė politika“ ir jos pasekmės dolerio perkamajai galiai.
Vis dėlto jis nelaiko visko vien grynaisiais. Bafetas pastaruoju metu investavo į tokias bendroves kaip „D.R. Horton“, „Lamar Advertising“ ir „Nucor“. Šios įmonės turi daug apčiuopiamo turto, generuoja stabilų pinigų srautą ir prekiaujamos už gerokai mažesnius kainos ir pelno santykius nei bendra rinka.
Ar Bafetas prognozuoja krizę?
Nors Bafeto sprendimai dažnai atsiduria dėmesio centre, jis pats pabrėžia nesiekiantis „timinguoti“ rinkos ir nepriimantis sprendimų vien pagal ekonomines prognozes. Jo strategija – laukti, kol puikios įmonės bus parduodamos už teisingą kainą.
Kita vertus, rinkos fonas nėra vien tamsus. JAV centrinis bankas per pastaruosius metus smarkiai pakėlė bazines palūkanų normas ir infliacija šiuo metu svyruoja apie 2,7 proc. Dalis didžiųjų investicinių bankų prognozuoja, kad iki kitų metų pabaigos federalinių fondų norma galėtų nukristi iki maždaug 3–3,25 proc., jei kainų spaudimas toliau slūgs.
Galiausiai Bafeto grynųjų kalnas nėra aiškus signalas, kad griūtis neišvengiama. Tai veikiau rodo disciplinuotą vertės investuotojo požiūrį: kai rinka per brangi ir skolos lygis kelia nerimą, geriau kantriai laukti ir saugoti pargunksčius būsimoms galimybėms.
