Bitkoino kaina per pastarąją savaitę pašoko maždaug 25 proc. ir pirmą kartą nuo gegužės trumpam viršijo 80 tūkst. eurų ribą. Po ilgo sąstingio, kai kriptovaliuta svyravo tarp 60–70 tūkst. eurų, rinkos dalyviai svarsto, ar nauja ralio banga gali būti tvaresnė nei ankstesni trumpi šuoliai.
Analitikų teigimu, šįkart kainų judėjimą lemia ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir aiškesnis makroekonominis bei reguliacinis fonas, ypač JAV rinkoje, kuri išlieka svarbiausia kriptovaliutų ekosistemai.
Makro fonas ir dolerio nuvertėjimo baimės
Vienas pagrindinių impulsų bitkoinui – atsinaujinusios diskusijos dėl JAV dolerio nuvertėjimo. Investuotojai vis labiau abejoja, kiek ilgai JAV galės finansuoti dideles biudžeto ir einamosios sąskaitos deficito apimtis neauginant infliacijos ir nepakenkiant valiutos patrauklumui.
Dalis rinkos dalyvių į bitkoiną žiūri kaip į skaitmeninę alternatyvią atsargą, panašią į auksą, kuri teoriškai turėtų apsaugoti nuo pinigų nuvertėjimo. Nors praktikoje šis „skaitmeninio aukso“ naratyvas ne visada pasiteisino, dabartinis fonas – palūkanų normų lūkesčių kaita ir augančios JAV skolos aptarnavimo sąnaudos – vėl suteikia jam pagreitį.
Reguliacinė aplinka: iš nišos į finansų pagrindinę srovę
Kitas svarbus veiksnys – JAV kriptovaliutų reguliavimo poslinkiai. Ten diskutuojamas vadinamasis Kriptovaliutų aiškumo įstatymas, kuris rinkai turėtų suteikti daugiau teisinio tikrumo dėl skaitmeninio turto statuso ir priežiūros institucijų kompetencijų pasidalijimo.
Nors teisėkūros procesas įstrigęs, politiniame lygmenyje matomas tonas keičiasi. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su kriptoverslo atstovais ir viešai pareikalavo, kad Kongresas pajudintų šį reguliacinį paketą. Tai rinkoje buvo suprasta kaip signalas, kad sektorius ateityje gali sulaukti palankesnio požiūrio.
Teigiamą poveikį turi ir tai, kad vis daugiau tradicinių finansų institucijų pradeda dirbti su kriptoturto produktais. JAV biržose prekiaujami bitkoino fondai, paremti realiais bitkoino rezervais, pastaruoju metu fiksuoja reikšmingas naujų lėšų įplaukas, o tai rodo, kad rinkon grįžta instituciniai investuotojai.
Stabiliosios kriptovaliutos ir valstybės vaidmuo
Paradoksalu, tačiau kriptovaliutos, kurtos kaip alternatyva tradicinei finansų sistemai, vis labiau su ja susipina. Pavyzdžiui, tokie stabilieji skaitmeniniai pinigai kaip „Tether“ ar „USD Coin“, kurie yra susieti su JAV doleriu, šiandien aktyviai bendradarbiauja su reguliuotojais.
JAV institucijos yra ne kartą pasinaudojusios stabiliosiomis kriptovaliutomis siekdamos sustabdyti sankcijas apeinančius pinigų srautus. Rinkoje plačiai aptartas atvejis, kai buvo įšaldytos Irano centrinio banko naudotos skaitmeninės lėšos, parodė, kad net decentralizuotos technologijos gali būti įtrauktos į valstybės priežiūros lauką.
Tokie pavyzdžiai silpnina ankstesnį kriptovaliutų kaip „anarchinės“ alternatyvos naratyvą, tačiau kartu didina jų teisėtumą ir priimtinumą platesniam investuotojų ratui. Tai gali būti vienas iš veiksnių, kodėl dabartinis bitkoino ralis atrodo labiau pagrįstas struktūriniais pokyčiais, o ne vien trumpalaike euforija.
Ar ralis išsilaikys?
Rinkos dalyvių prognozės tradiciškai išsiskiria: vieni kalba apie naujus rekordus dar šiais metais, kiti įspėja, kad bitkoinas išlieka labai nepastovus ir jautrus tiek reguliaciniams, tiek makroekonominiams netikėtumams.
Vis dėlto akivaizdu, kad reguliacinė aplinka JAV šiuo metu yra palankesnė nei daugeliu ankstesnių ciklų, o institucionalizuota paklausa per biržoje prekiaujamus fondus suteikia papildomą atramą kainai. Ar to pakaks, kad bitkoinas įsitvirtintų virš 80 tūkst. eurų, paaiškės artimiausiais mėnesiais.
