JAV iždo sekretoriaus užuomina apie didesnius ilgalaikių obligacijų atpirkimus iš karto surezonavo finansų rinkose. Per kelias valandas į viršų šovė auksas, sidabras ir bitkoinas, o ilgo laikotarpio obligacijų fondai išliko giliai minuse. Šis derinys atskleidžia ne tik JAV skolos problemos mastą, bet ir tai, kaip keičiasi investuotojų elgsena.
Obligacijų rinka tradiciškai laikoma nuobodžia ir saugia, tačiau būtent ji šiandien diktuoja toną tiek žaliavoms, tiek kriptovaliutoms, tiek akcijoms.
Ilgalaikės obligacijos ir finansinė represija
Vienas populiariausių ilgo termino JAV iždo obligacijų fondų, investuojantis į 20 metų ir ilgesnio termino skolos vertybinius popierius, nuo 2020 metų viršūnės yra nukritęs maždaug 52 proc. Jo kaina žemiausiame taške per visą istoriją, nors fondas veikia nuo 2002 metų.
Šis kritimas paaiškinamas paprastai. Obligacija moka fiksuotas palūkanas, tad kai rinkoje naujos emisijos siūlo, pavyzdžiui, 5 proc., senosios, mokančios 2 proc., tampa nepatrauklios. Jų kaina krenta tol, kol pajamingumas priartėja prie naujų obligacijų lygio. Taip gimsta atvirkštinis ryšys tarp palūkanų normų ir obligacijų kainų.
Problema ta, kad nuostolius patiria ne tik investuotojai, bet ir pati valstybė. JAV skola perkopė 40 trilijonų eurų ekvivalentą, ir kiekvienas refinansavimas jau vyksta gerokai didesnėmis palūkanomis nei prieš kelis metus. Palūkanų išlaidos šiandien artėja prie didžiausių biudžeto eilučių ir kai kuriais vertinimais lenkia net gynybos išlaidas.
Rugpjūčio 20 dieną JAV iždo sekretorius pareiškė, kad ilgalaikių obligacijų pajamingumai esą neatspindi „fundamentalių veiksnių“, kad 30 metų trukmės obligacijų rinkoje trūksta likvidumo, ir kad valstybė padidins savo pačios obligacijų atpirkimų apimtis nuo įprastų maždaug 2 iki 4 milijardų eurų keliuose aukcionuose kas mėnesį.
Formaliai tai nėra naujų pinigų spausdinimas: investuotojas atiduoda obligaciją, mainais gauna grynųjų, o vertybinių popierių rinkoje sumažėja. Tačiau rezultatas tas pats – rinkoje atsiranda daugiau pinigų ir mažiau skolos popierių, kurie spaudžia palūkanas žemyn.
Esminė pasekmė investuotojams – vadinamoji finansinė represija. Jei palūkanos dirbtinai laikomos žemiau, nei būtų natūralu, o infliacija išlieka padidėjusi, pinigai sąskaitose ir obligacijose realiai nuvertėja. Tai tampa savotiška „kaina už saugumą“ tiems, kurie renkasi grynuosius ir valstybės skolą.
Auksas, sidabras ir bitkoinas
Žaliavų rinkos sureagavo dar prieš oficialų pareiškimą. Per maždaug penkias savaites iki žinios apie atpirkimus auksas pabrango apie 17 proc., sidabras – apie 20 proc., o po pranešimo per kelias prekybos sesijas pridėjo dar kelis procentus. Tai rodo, kad didieji rinkos dalyviai sprendimą numatė iš anksto.
Auksas istoriškai geriausiai jaučiasi aplinkoje, kur palūkanos realiai nepadengia infliacijos. Kai vyriausybės de facto pasirenka nuvertinti skolą per infliaciją, auksas ir kitos apčiuopiamos žaliavos tampa natūralia apsauga. Sidabras dažnai juda panašia kryptimi, tik volatilesnėmis bangomis.
Panašų apsaugos vaidmenį, bent jau daliai investuotojų, atlieka ir bitkoinas. Jo istorija trumpesnė, tačiau keli ciklai jau parodė, kad likvidumo sugrįžimas ir pinigų politika dažnai sutampa su bitkoino paraboliniais etapais.
Investuotojai seka ne tik centrinį banką, bet ir vadinamąjį verslo ciklo rodiklį, kuriame derinamas globalus pinigų kiekis ir vario bei aukso kainų santykis. Varis atspindi „realią“ ekonomiką, auksas – baimę. Kai varis brangsta greičiau už auksą, signalizuojama plėtra ir rizikos apetito didėjimas – paprastai tai naudinga tokiai rizikingai turto klasei kaip bitkoinas.
Šiemet santykis kurį laiką rodė perėjimą iš baimės į plėtrą, tačiau staigus aukso šuolis vėl jį atvėsino. Kartu stebimi ir techniniai indikatoriai, pavyzdžiui, 21, 55 ir 200 dienų slankieji vidurkiai. Istoriškai, kai visi trys pradėdavo kryptingai kilti, per artimiausius šešis mėnesius dažnai fiksuota solidi teigiama grąža, nors tai jokiu būdu nėra garantija.
Obligacijos prieš dividendines akcijas
Įdomi detalė – tik mažiau nei 4 proc. iš 500 didžiausių JAV bendrovių šiuo metu moka dividendus, didesnius už 10 metų valstybės obligacijų pajamingumą. Ilgalaikis vidurkis siekia apie 18 proc., o 2016 metais daugiau kaip 60 proc. „S&P 500“ akcijų dividendais lenkė obligacijų grąžą.
Tai reiškia, kad pirmą kartą per maždaug du dešimtmečius tradiciškai saugesnis turtas – valstybės skola – daugeliu atvejų moka daugiau pasyvių pajamų nei rizikingos akcijos. Natūralu, kad dalis kapitalo migruoja į obligacijas, o valdžia, norėdama sumažinti skolos kainą, tuo pat metu superka senesnes emisijas ir mėgina palūkanas spausti žemyn.
Jei palūkanos iš tiesų pradės kryptingai mažėti, obligacijų patrauklumas vėl blėstų, o dividendiniai pajamingumai akcijose atrodytų konkurencingesni. Tokiu atveju galimas naujas akcijų indeksų impulsas, ypač jei ekonominiai rodikliai gerėtų.
„McDonald’s“ ir „Tesla“ kaip pavyzdžiai
Šioje aplinkoje dalis investuotojų žvalgosi į pavienes įmones, kurios istoriškai atlaikydavo ciklų svyravimus. Viena jų – „McDonald’s“. Nuo vasario viršūnės akcijos yra nukritusios apie 17–18 proc. ir šiuo metu prekiaujamos žemiau 200 savaičių slankiojo vidurkio – tai maždaug ketverių metų vidutinė kaina.
Per pastarąjį dešimtmetį „McDonald’s“ žemiau šios ribos užsidarė vos apie 3 proc. laiko, daugiausia pandemijos dugne 2020 metais. Įmonė toliau didina pajamas, plečia restoranų tinklą ir jau daugiau nei pusšimtį metų nuosekliai augina dividendus. Tačiau lėtėjantis pardavimų augimas ir spaudimas vartotojų biudžetams primena, kad rizikos taip pat realios.
Kitas pavyzdys – „Tesla“. Nuo 2019–2020 metų bendrovė buvo išgyvenusi dvi ilgas kainos „pauzes“, po kurių sekė kelių šimtų ar net daugiau nei tūkstančio proc. šuoliai. Pastaruosius maždaug penkerius metus „Tesla“ akcijos daugiausia judėjo šoniniu kanalu, o dabartinis lygis nedaug skiriasi nuo kainos prieš keletą metų.
Šis modelis vilioja investuotojus, tikinčius, kad trečioji ilga pauzė gali baigtis nauju impulsu. Vis dėlto svarbu suprasti, jog istorija negarantuoja ateities – po konsolidacijos akcijos gali judėti ir žemyn, ypač jei lūkesčiai dėl autonominio vairavimo ar robotikos verslų nesipildys taip greitai, kaip tikimasi.
Kaip pozicionuotis investuotojui?
JAV skola, didėjančios palūkanų išlaidos ir iždo bandymai dirbtinai sumažinti pajamingumus nubrėžia aiškią kryptį: laikyti viską grynaisiais ar trumpalaikėse obligacijose tampa vis brangiau realiąja prasme. Todėl investuotojai vis dažniau renkasi turto klases, kurios istoriškai geriau atlaiko infliaciją – žaliavas, kokybiškas akcijas, dalis kriptoturto.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia skubiai perstatyti visą portfelį. Daugelio profesionalų strategija – reguliariai ir nuosekliai investuoti į plataus spektro indeksus, palaipsniui mažinti svertą ir tik dalį kapitalo skirti labiau rizikingoms idėjoms, tokioms kaip bitkoinas ar atskiros technologijų įmonės.
Ilgainiui svarbiausiu veiksniu išlieka ne vienkartinis „taiklus šūvis“, o disciplinuotas dalyvavimas rinkoje ir supratimas, kokioje pinigų politikos ir verslo ciklo fazėje esame. Dabartinis laikotarpis, paženklintas finansinės represijos ir didžiulės skolos, verčia ypač kritiškai žiūrėti į grynųjų ir nominalių obligacijų saugumo iliuziją.
