Europos Sąjunga pristatė vadinamąjį technologinio suvereniteto paketą – keturių dalių planą, kuriuo siekiama mažinti Europos priklausomybę nuo JAV ir Kinijos skaitmeninių technologijų. Paketas apima naujus teisės aktus, investicijų skatinimą ir ilgalaikes strategijas, turinčias sustiprinti Europos pozicijas debesijos, dirbtinio intelekto ir puslaidininkių srityse.
Šiuo žingsniu ES bando ne tik apsaugoti savo ekonomiką ir duomenis nuo geopolitinių rizikų, bet ir sukurti konkurencingą vietinę technologijų ekosistemą.
Debesija, DI ir duomenų centrai
Pirmoji paketo dalis – Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas. Juo siekiama paskatinti privačias investicijas į duomenų centrus ir per artimiausius 5–7 metus maždaug tris kartus padidinti Europos debesijos pajėgumus.
Aktas numato patirties ir spartinimo centrus, kurie padės verslui ir viešajam sektoriui diegti dirbtinį intelektą. Be to, vyriausybės privalėtų kritinius duomenis saugoti ES valdomuose, o ne JAV bendrovėms priklausančiuose debesijos sprendimuose ir vertinti tiekėjų suvereniteto riziką.
Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. ES skaitmeninės infrastruktūros remiasi ne Europos technologijomis. JAV milžinės „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ užima apie 70 proc. Europos debesijos rinkos, o didžiausias ES tiekėjas tesiekia maždaug 2 proc.
Chips Act 2.0 ir atvirasis kodas
Antroji teisinė iniciatyva – Lustų aktas 2.0. Ji papildo 2023 metais įsigaliojusį pirmąjį Lustų aktą ir dar labiau orientuota į pažangiausių puslaidininkių gamybą Europoje.
Šiuo metu ES pagamina mažiau nei 10 proc. pasaulio puslaidininkių ir beveik visiškai priklauso nuo JAV ir Azijos, ypač Taivano ir Pietų Korėjos, tiekėjų pažangiausių, mažiau nei 5 nanometrų, lustų segmente. Naujuoju aktu siekiama iki 2030 metų ES dalį pasaulio aukštųjų technologijų lustų rinkoje padidinti bent iki 20 proc.
Pakete taip pat numatyta atvirojo kodo strategija, skirta padėti Europos atvirojo kodo startuoliams augti tokiose srityse kaip debesija, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir puslaidininkiai. Numatomos investicijos į kompetencijas ir finansinė parama, taip pat didesnis atvirojo kodo sprendimų naudojimas viešajame sektoriuje.
Energetikos skaitmenizavimas ir finansavimo iššūkiai
Ketvirtoji paketo dalis – strateginis veiksmų planas skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto taikymui energetikos sektoriuje. Juo siekiama paspartinti skaitmeninių sprendimų diegimą elektros tinklų optimizavimui ir pastatų energiniam efektyvumui gerinti.
Numatyta kurti bendrą ES modelį trišalėms sutartims tarp duomenų centrų operatorių, energetikos įmonių ir valdžios institucijų. Taip siekiama, kad nauji duomenų centrai ne didintų apkrovą tinklams, o padėtų integruoti daugiau atsinaujinančios energetikos ir prisidėtų prie žaliojo kurso.
Vis dėlto ambicijos susiduria su finansavimo rizika. Didelė dalis planų remiasi dar neįsipareigotomis privačiomis investicijomis, o ankstesnės ES iniciatyvos, pavyzdžiui, kelių DI gigagamyklų projektai, jau susidūrė su vėlavimais ir lėšų trūkumu.
Europos Komisija ieško sprendimų per glaudesnį bendradarbiavimą su Europos investicijų banko grupe ir stumia kapitalo rinkų sąjungos idėją, kad startuoliai ir technologijų įmonės lengviau pritrauktų kapitalo. Jei pavyks įveikti finansavimo ir politinio sutarimo kliūtis, technologinio suvereniteto paketas gali tapti vienu svarbiausių žingsnių stiprinant Europos pozicijas globalioje technologijų konkurencijoje.
