Daugiau kaip 35 metus investuojantis autorius atvirai pripažįsta: dirbtinis intelektas verčia iš esmės peržiūrėti jo pinigų valdymo strategiją. Nors per dešimtmečius jis uždirbo milijonus daugiausia paprastu pasyviu investavimu į S&P 500 indekso fondą, dabar tokios koncentracijos JAV rinkoje jam nebepakanka.
Pagal rinkos kapitalizaciją sudaromame S&P 500 fonde apie 40 proc. kiekvieno investuoto euro tenka vos kelioms didžiosioms bendrovėms – „Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“, „Tesla“ ir kitoms. Vien „Nvidia“ tenka 7–8 proc. kiekvieno indekse investuoto euro.
Šių įmonių vertės pastaruoju metu kyla ne dėl dabartinių rezultatų, o dėl milžiniškų lūkesčių, susijusių su dirbtiniu intelektu. Norint pateisinti šiandienines rinkos vertes, jos turėtų generuoti maždaug 2 trilijonus eurų pajamų, tai yra daugiau nei visos minėtos technologijų milžinės kartu sudėjus 2024 metais.
Autorius atkreipia dėmesį, kad daugelis šių bendrovių dirbtinio intelekto plėtrą finansuoja didžiuliais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešai kalbėjo apie planus į DI infrastruktūrą investuoti daugiau kaip 1,4 trilijono eurų, nors įmonės metinės pajamos vertinamos tik keliolika milijardų eurų.
Pasak autoriaus, tai kuria savotišką grįžtamojo ryšio kilpą: kylant didžiųjų technologijų kainoms, jos užima vis didesnę S&P 500 dalį, todėl pasyvus kapitalas dar labiau didina kainas. Be to, kai kurių bankų, pavyzdžiui, Deutsche Bank analitikai vertina, kad be didžiulių DI investicijų JAV ekonomika jau būtų priartėjusi prie recesijos.
Mažiau S&P 500, daugiau pasaulio
Dėl šių rizikų investuotojas nusprendė sumažinti dalį lėšų, skiriamų S&P 500 fondui, ir daugiau dėmesio skirti pasauliniams akcijų indeksams. Pavyzdžiui, globalūs fondai, panašūs į „Vanguard FTSE All-World“, investuoja į 3 700–3 800 įmonių daugiau kaip 45 šalyse ir automatiškai persiskirsto, keisdami svorius tarp regionų.
Tokie fondai išlieka stipriai orientuoti į JAV, tačiau, jei per artimiausius dešimtmečius daugiau augimo pasiūlys, pavyzdžiui, Azijos ar kitų besivystančių rinkų bendrovės, jų dalis portfelyje natūraliai didės be papildomų investuotojo veiksmų.
Auksas ir grynieji kaip apsauga
Be pasaulinės diversifikacijos, autorius didina ir aukso dalį. Viena priežasčių – centrinių bankų elgesys. Pastaraisiais metais, ypač Kinijoje ir kitose BRICS šalyse, fiksuojamas rekordinis aukso pirkimas, o auksas pagal Bazelio III taisykles prilygintas aukščiausios kokybės turtui, tokiam kaip grynieji ar JAV iždo vertybiniai popieriai.
Didėjanti institucinių investuotojų paklausa, pasak jo, gali palaikyti aukso kainą ir suteikti apsaugą nuo finansų sistemos sukrėtimų, kuriuos gali išprovokuoti tiek dirbtinis intelektas, tiek geopolitinės įtampos.
Dar viena svarbi permaina – didesnė grynųjų dalis. Autorius primena, kad net ir legendinis investuotojas Warrenas Buffettas šiuo metu laiko šimtus milijardų eurų grynųjų ir trumpalaikių priemonių, laukdamas patrauklesnių kainų.
Pasak autoriaus, papildomas grynųjų rezervas leidžia išvengti priverstinio pardavimo kritimo metu ir suteikia galimybę agresyviau pirkti, kai rinka paniškai krenta. Taip jis tikisi ne spėlioti, o būti pasirengęs tiek dirbtinio intelekto sukelto bumui, tiek galimam burbulo sprogimui.
