Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos ir Azijos gyventojai dirbtinį intelektą (DI) vertina optimistiškiau nei Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos žmonės, rodo „Anthropic“ ataskaita. Joje apibendrinti maždaug 81 tūkst. respondentų iš 159 šalių atsakymai.

Trečiadienį paskelbtame tyrime teigiama, kad daugumai apklaustųjų pagrindinė DI siejama viltis – ekonominė nauda. Vis dėlto analitikai perspėja: DI teikiami privalumai gali pasiskirstyti netolygiai, o dalis žmonių gali likti nuošalyje.

„Anthropic“ tyrėjai pakvietė savo didžiojo kalbos modelio „Claude“ naudotojus dalyvauti pokalbiuose apie DI naudojimo įpročius, lūkesčius ir baimes. Šie pokalbiai vyko pasitelkiant „Anthropic Interviewer“ – „Claude“ atmainą, apmokytą vesti interviu.

Vėliau atsakymai buvo analizuojami ir pačiu „Claude“: pirmiausia siekiant atmesti „šiukšlines“, nerimtas ar itin minimalias reakcijas, o tada – suklasifikuoti ir pažymėti atsakymus pagal nuotaiką bei sentimentą.

Ekonominės naudos lūkesčiai

Respondentai nurodė, kad didžiausias DI naudas ir didžiausias viltis sieja su darbo aplinka. Remiantis ataskaita, 18,8 proc. apklaustųjų tikėjosi per DI pasiekti profesinį meistriškumą, o 32 proc. teigė, kad DI labiausiai praverčia didinant produktyvumą.

„Anthropic“ duomenimis, produktyvumo augimą dažniausiai lėmė paprastų, rutininių užduočių perdavimas DI, kad žmonės galėtų susitelkti į strateginius, aukštesnio lygmens klausimus. Kiti teigė, kad DI padėjo išlaisvinti laiko veikloms už darbo ribų.

Kai kurių analitikų tokios išvados nestebina. Jie pažymi, kad dabartiniame etape DI geriausiai tinka pasikartojantiems, siaurai apibrėžtiems, į tikslą orientuotiems scenarijams.

„Šiuo metu DI geriausiai tinka labai pasikartojantiems, siaurai fokusuotiems, į tikslą orientuotiems atvejams… panašiai kaip konkrečios užduotys surinkimo linijoje“, – elektroniniame laiške CNBC rašė „Omdia“ vyriausiasis analitikas Lian Jye Su.

Konkrečiau, tokie pritaikymai dažnai apima administracines funkcijas, pavyzdžiui, personalo valdymą, sąskaitų išrašymą ir kitus užkulisiuose vykstančius procesus, teigė rinkos žvalgybos bendrovės „Sensor Tower“ įžvalgų viceprezidentė Seema Shah.

Ataskaita taip pat rodo, kad finansinė DI nauda labiau palanki versliai auditorijai: nepriklausomi darbuotojai – įskaitant verslininkus, smulkiųjų verslų savininkus ir turinčius papildomų veiklų – daugiau nei tris kartus dažniau nei samdomi darbuotojai teigė pajutę ekonominį įgalinimą dėl DI naudojimo.

Vis dėlto naujausi pokyčiai rodo, kad pažeidžiami gali būti ir darbai, kurie anksčiau atrodė „aukštesnio lygio“. Po to, kai vasarį „Anthropic“ pristatė „Cowork“ – „Claude“ atmainą, galinčią atlikti sudėtingesnes užduotis, tokias kaip finansinis modeliavimas ar duomenų valdymas, investuotojai sureagavo nervingai: įvairių sektorių bendrovių akcijos patyrė platesnį išpardavimą dėl galimų pasekmių darbo rinkai.

Kai tokios įmonės kaip „Anthropic“ ir „Alibaba“ investuoja milijardus į agentinį DI – modelius, galinčius veikti autonomiškai, su ribota naudotojo priežiūra, – prognozuoti, kaip bus perbraižomi profesinio gyvenimo kontūrai, darosi vis sunkiau.

„Šie agentai žmonių vardu atliks vis sudėtingesnes užduotis, ir tai turės milžinišką poveikį“, – telefonu CNBC sakė „Counterpoint Research“ tyrimų direktorius Marc Einstein.

Dėl neapibrėžtumo, kaip tolesnė DI raida keis žmogaus darbą, „Anthropic“ tyrime viena iš pagrindinių baimių tapo darbo vietų praradimas: 22,3 proc. respondentų nurodė, kad būtent tai kelia didžiausią nerimą. Ataskaitoje pažymima, kad šios baimės gana tolygiai pasiskirstė tarp skirtingų profesinių kategorijų (tyrimas buvo atliktas 2025 m. gruodį).

„Kai dabar programuoju, dažniausiai esu tik stebėtojas, nebe kūrėjas. Matau, kad net ir stebėtojo vaidmeniui manęs gali nebereikėti“, – „Anthropic“ cituoja neįvardytą programinės įrangos inžinierių iš JAV.

Kas iš tiesų laimi iš DI?

Spartėjant DI raidai, analitikai nesutaria, kam realiai atiteks žadama ekonominė nauda.

„Aš DI matau kaip didįjį lygintoją. Vienas gražių DI dalykų tas, kad kaimiškoje Indonezijoje ar Brazilijoje [žmonės] turi prieigą prie tokio paties DI kaip JAV ar Japonijoje“, – teigė M. Einstein.

Tyrimo duomenimis, „Claude“ naudotojai iš besiformuojančių ekonomikų, pavyzdžiui, į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos ir Lotynų Amerikos, 10–12 proc. rečiau išreiškė neigiamas nuostatas apie DI nei naudotojai iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos.

Respondentai iš į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos dažniau nei Šiaurės Amerikos gyventojai siejo DI su verslumu ir finansine nepriklausomybe. Panašūs skirtumai išryškėjo lyginant Šiaurės Ameriką su Lotynų Amerika ir Azija.

Vis dėlto, nors šie rezultatai gali atspindėti realų galimybių suvokimą, ypač kalbant apie prieigos didinimą ar ekonominį mobilumą, tokį aiškinimą silpnina pati tyrimo metodika, sako etikos konsultacijų įmonės „EITIC“ įkūrėja Lia Raquel Neves.

Nors 80 508 atsakymai, atitikę kokybės kriterijus, sudaro didelę imtį, „Anthropic“ pripažino savanoriško tyrimo, atlikto tarp jau esamų DI naudotojų, ribotumus.

Prieduose bendrovė pažymėjo, kad respondentų grupė buvo linkusi į žmones, kurie DI vertina pakankamai, kad toliau juo naudotųsi, todėl rezultatai gali būti pozityvesni nei reprezentatyvios visuomenės apklausos atveju. Be to, beveik pusė respondentų buvo iš Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos.

„Rezultatus reikėtų interpretuoti kaip rodiklį, kaip ankstyvieji ir aktyvūs naudotojai skirtinguose kontekstuose įprasmina savo patirtį su DI, o ne kaip galutinį vaizdą“, – elektroniniame laiške CNBC teigė L. R. Neves.

Ir nors besiformuojančių ekonomikų naudotojai, panašu, labiausiai džiaugiasi ekonominės naudos perspektyvomis, lieka neaišku, kaip tolygiai pasiskirstys DI vystymo „laimikis“.

2025 m. Jungtinių Tautų Plėtros programa perspėjo, kad ateities DI raida gali didinti esamas socialines ir ekonomines nelygybes, nes ekonominė nauda dažniausiai neproporcingai atitenka visuomenėms, turinčioms daugiau pajėgumų ir prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros – dažnai tai reiškia turtingesnes valstybes.

„Nesant tinkamų sąlygų, [DI] gali sustiprinti esamas pažeidžiamumo vietas, ypač per skaitmeninę atskirtį, algoritminius šališkumus ar priklausomybę nuo išorinių sistemų“, – CNBC sakė L. R. Neves.

Nors dar per anksti tiksliai pasakyti, kas DI varžybose pralaimės daugiausia, dėl galimų laimėtojų abejonių mažiau.