Gyvenimo brangimui tampant kasdienybe, vis daugiau žmonių sau užduoda klausimą: kiek iš tiesų reikia, kad išgyventum? Ne kalbant apie komfortą, atostogas ar pramogas, o apie elementarius poreikius – maistą, transportą, higieną.

Ar įmanoma išsiversti su 5 eurais per dieną? Tai vos 150 eurų per mėnesį. Suma, kuri daugeliui atrodo neįtikėtinai maža. Iš pirmo žvilgsnio toks biudžetas skamba kaip eksperimentas ar iššūkis socialiniuose tinkluose. Tačiau daliai žmonių tai nėra teorinis scenarijus.

Studentai, minimalias pajamas gaunantys darbuotojai, netikėtai darbo netekę asmenys ar vieniši senjorai neretai gyvena būtent su panašiomis sumomis. Todėl klausimas tampa ne tik smalsumo, bet ir socialinės realybės atspindžiu.

Gyventi su 5 eurais per dieną reiškia ne tik griežtą taupymą, bet ir nuolatinį planavimą, savidiscipliną bei kompromisus. Tai iššūkis ne tik piniginei, bet ir psichologinei būsenai. Panagrinėkime, ar toks gyvenimo modelis realus, ką tektų paaukoti ir kokias pamokas jis galėtų suteikti.

Ką iš tiesų reiškia 5 eurai per dieną?

Pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti sąlygas. Jei 5 eurai skiriami tik maistui, situacija viena. Jei į šią sumą turi tilpti ir būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, transportas, vaistai ar kiti būtini mokėjimai – užduotis tampa beveik neįmanoma.

Realistiškai vertinant, 5 eurai per dieną galėtų būti skiriami tik kintamosioms išlaidoms – maistui ir smulkioms reikmėms, tuo atveju, jei būstas jau apmokėtas arba žmogus gyvena su šeima ir dalijasi išlaidas. Net ir tokiu atveju reikėtų atsisakyti spontaniškų pirkinių, kavos mieste ar užkandžių „pakeliui“.

150 eurų per mėnesį maistui reiškia apie 35–40 eurų per savaitę. Tai įmanoma, tačiau tik kruopščiai planuojant pirkinius, renkantis pigesnius produktus ir gaminant namuose.

Maisto planavimas – išgyvenimo pagrindas

Gyvenant su tokiu biudžetu, maistas tampa pagrindine strategine sritimi. Reikėtų rinktis paprastus, neperdirbtus produktus – kruopas, ryžius, makaronus, bulves, sezonines daržoves, ankštinius augalus.

Mėsa ar žuvis galėtų būti vartojama rečiau, pirmenybę teikiant pigesniems baltymų šaltiniams – pupelėms, lęšiams, kiaušiniams.

Didelę reikšmę turėtų akcijos ir nuolaidos. Pirkimas pagal iš anksto sudarytą sąrašą, savaitės meniu planavimas ir maisto likučių panaudojimas padėtų išvengti švaistymo. Net maža klaida, pavyzdžiui, impulsyvus saldumynų ar užkandžių pirkimas, galėtų išbalansuoti visos savaitės biudžetą.

Valgymas kavinėse ar maisto užsakymas į namus tokiame scenarijuje praktiškai neįmanomas. Vienas apsilankymas restorane galėtų „suvalgyti“ dviejų ar net trijų dienų biudžetą.

Transportas, higiena ir kitos smulkios išlaidos

Net jei maistas tilptų į 5 eurų dienos normą, iškyla kiti klausimai. Kaip keliauti į darbą ar studijas? Viešojo transporto bilietas ar degalai automobiliui greitai pareikalautų papildomų lėšų.

Tokiu atveju reikėtų rinktis vaikščiojimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu. Tačiau tai įmanoma ne visiems ir ne visur. Gyvenant mažesniame mieste situacija galėtų būti paprastesnė nei didmiesčio pakraštyje.

Higienos priemonės, buities prekės, net paprasčiausi vaistai taip pat kainuoja. Šios išlaidos nėra kasdienės, tačiau mėnesio eigoje jos gali sudaryti reikšmingą dalį biudžeto. Todėl būtina planuoti ne tik dienos, bet ir mėnesio mastu, atidedant dalį sumos nenumatytiems atvejams.

Psichologinis aspektas

Gyvenimas su minimaliu biudžetu nėra tik matematinė užduotis. Tai ir emocinis iššūkis. Nuolatinis skaičiavimas, ribojimai ir atsisakymai gali kelti stresą. Kiekvienas netikėtas įvykis, sugedęs buitinės technikos prietaisas ar netikėtos medicininės išlaidos, gali sukelti paniką.

Be to, socialinis gyvenimas taip pat kenčia. Susitikimai su draugais dažnai susiję su išlaidomis. Atsisakius dalyvauti renginiuose ar išvykose gali atsirasti izoliacijos jausmas. Ilgainiui tai gali paveikti savivertę ir bendrą savijautą.

Tačiau kai kurie žmonės teigia, kad tokia patirtis moko atsparumo ir kūrybiškumo. Ribojimai skatina ieškoti nemokamų pramogų, atrasti paprastus malonumus ir iš naujo įvertinti tikruosius poreikius.

Ar tai realu ilguoju laikotarpiu?

Trumpalaikis eksperimentas, savaitę ar mėnesį gyventi su 5 eurais per dieną, galėtų būti įmanomas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje toks gyvenimo būdas reikalautų didelių kompromisų ir stabilios situacijos kitose srityse, pavyzdžiui, nemokamo būsto ar papildomos paramos.

Be to, toks biudžetas praktiškai nepalieka vietos taupymui ar investavimui į ateitį. Bet kokia santaupų kaupimo galimybė būtų minimali. Tai reiškia, kad žmogus išlieka pažeidžiamas net ir dėl nedidelių finansinių sukrėtimų.

Pamokos iš taupymo eksperimento

Nors 5 eurai per dieną daugeliui būtų per griežtas režimas, toks iššūkis gali atskleisti svarbias finansines pamokas. Pirmiausia – planavimo svarbą. Net ir turint didesnes pajamas, išlaidų stebėjimas ir sąmoningas vartojimas padeda išvengti nereikalingo švaistymo.

Antra, poreikių ir norų atskyrimą. Dažnai išleidžiame pinigus įpročiams, kurie nėra būtini. Griežtas biudžetas leidžia pamatyti, kiek iš tiesų reikia išgyvenimui.

Galiausiai, toks iššūkis primena apie socialinę nelygybę. Kai kuriems tai eksperimentas, o kitiems – kasdienybė. Todėl diskusija apie gyvenimą su 5 eurais per dieną tampa ne tik asmeninių finansų, bet ir platesnio socialinio konteksto klausimu.

Ar pavyktų? Trumpam – galbūt. Ilgainiui – tik su labai aiškiu planu, stipria disciplina ir nemaža kantrybe.