Atsiskaitymas grynaisiais pinigais dar visai neseniai buvo savaime suprantamas dalykas. Turgus, kirpykla, mažos krautuvėlės ar net dalis paslaugų teikėjų priimdavo tik banknotus ir monetas. Šiandien situacija sparčiai keičiasi.

Kortelės ir telefonai tapo įprastu mokėjimo būdu. Jaunesnė karta dažnai net nebesinešioja piniginės. Už kavą, bilietą ar net turgaus daržoves atsiskaitoma vienu prisilietimu. Tuo metu vyresni žmonės vis dar linkę pasitikėti apčiuopiamais pinigais, laikomais rankoje ar stalčiuje.

Natūralu, kad kyla klausimas – ar grynieji Lietuvoje taps retenybe? Ar tai neišvengiamas technologinės pažangos rezultatas, ar vis dėlto banknotai ir monetos dar ilgai išliks mūsų kasdienybės dalimi?

Skaitmeninių mokėjimų plėtra

Per pastaruosius metus Lietuvoje sparčiai augo elektroninių atsiskaitymų skaičius. Bekontakčiai mokėjimai, mobiliosios programėlės, momentiniai pervedimai tapo patogiu ir greitu būdu tvarkyti kasdienius finansus.

Verslui tai taip pat patrauklu – mažiau grynųjų reiškia mažesnę inkasavimo riziką, paprastesnę apskaitą ir greitesnį aptarnavimą. Net smulkūs prekybininkai vis dažniau įsigyja kortelių skaitytuvus.

Pandemijos laikotarpis dar labiau paspartino šį pokytį. Žmonės vengė fizinio kontakto, o elektroniniai atsiskaitymai atrodė saugesni ir higieniškesni.

Kodėl grynieji vis dar svarbūs?

Nepaisant technologinės pažangos, grynieji turi savo privalumų. Pirmiausia yra privatumas. Atsiskaitant banknotais, operacija nėra registruojama sistemoje, todėl dalis žmonių jaučiasi saugiau.

Kitas aspektas yra finansinė disciplina. Kai kurie gyventojai teigia, kad išleisti grynuosius psichologiškai sunkiau nei perbraukti kortelę. Matomas pinigų kiekis leidžia geriau kontroliuoti išlaidas.

Be to, egzistuoja ir socialinė dimensija. Vyresnio amžiaus žmonėms ar atokesnių regionų gyventojams grynieji išlieka pagrindine atsiskaitymo priemone.

Ar bankai ir valstybė skatina pokyčius?

Finansų sektorius aktyviai investuoja į skaitmeninius sprendimus. Bankai siūlo vis patogesnes programėles, momentinius mokėjimus ir išmanius sprendimus verslui.

Valstybė taip pat juda skaitmenizacijos kryptimi. Vis daugiau paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę, mokesčiai mokami internetu, o viešosios paslaugos tampa prieinamos nuotoliniu būdu.

Vis dėlto tuo pačiu metu akcentuojama, kad grynieji išlieka teisėta atsiskaitymo priemonė. Diskusijos apie galimą jų ribojimą dažnai sulaukia kritikos ir visuomenės pasipriešinimo.

Ar galime tapti beveik begrynė visuomenė?

Kai kuriose šalyse grynieji jau tapo retenybe. Lietuvoje tokia situacija dar nepasiekta, tačiau tendencijos rodo aiškų mažėjimą.

Jaunoji karta mieliau renkasi skaitmeninius sprendimus, o verslas prisitaiko prie vartotojų poreikių. Net smulkūs mokėjimai, keli eurai už kavą ar viešojo transporto bilietą, vis dažniau atliekami telefonu.

Tačiau visiškas grynųjų išnykimas artimiausiu metu mažai tikėtinas. Tam reikėtų ne tik technologinės infrastruktūros, bet ir visuomenės sutarimo.

Rizikos ir iššūkiai

Visuomenė, kuri visiškai priklauso nuo elektroninių sistemų, tampa pažeidžiamesnė. Kibernetiniai incidentai, techniniai sutrikimai ar elektros tiekimo problemos gali laikinai sustabdyti atsiskaitymus.

Tokiose situacijose grynieji tampa atsarginiu planu. Jie nepriklauso nuo interneto ryšio ar bankų sistemų veikimo.

Taip pat kyla klausimas dėl finansinės įtraukties. Ne visi turi išmaniuosius telefonus ar banko sąskaitas. Visiškas perėjimas prie skaitmeninių mokėjimų galėtų atskirti dalį visuomenės.

Kultūrinis aspektas

Grynieji pinigai Lietuvoje turi ir simbolinę reikšmę. Daugelis prisimena laikus, kai santaupos buvo laikomos namuose, o pasitikėjimas finansų sistema buvo trapus.

Šios patirtys formuoja požiūrį į pinigus. Daliai žmonių fiziniai banknotai suteikia saugumo jausmą, kurio negali pakeisti skaitmeniniai skaičiai ekrane.

Todėl pokyčiai vyksta ne tik technologiniame, bet ir kultūriniame lygmenyje. Tai procesas, kuris reikalauja laiko.

Ką rodo ateities perspektyva?

Labiausiai tikėtinas scenarijus – ne visiškas grynųjų išnykimas, o jų vaidmens mažėjimas. Jie gali tapti retesni kasdieniuose atsiskaitymuose, tačiau išlikti kaip alternatyva ir saugumo priemonė.

Grynieji gali būti naudojami tam tikrose situacijose – smulkiuose sandoriuose, tarp privačių asmenų ar kaip finansinė atsarga namuose.

Tuo pat metu skaitmeniniai mokėjimai taps dominuojančia forma. Technologijos tobulės, o vartotojų įpročiai toliau keisis.

Ar verta nerimauti?

Klausimas, ar grynieji taps retenybe, iš esmės yra klausimas apie pasirinkimo laisvę. Svarbiausia, kad žmogus turėtų galimybę rinktis jam patogiausią būdą.

Jeigu valstybė ir finansų sektorius užtikrins, kad grynieji išliktų prieinami, net ir mažėjant jų naudojimui, nerimauti galbūt nereikės.

Tačiau aišku viena – Lietuva juda skaitmenizacijos kryptimi. Banknotai ir monetos dar neišnyks, bet jų vaidmuo kasdienybėje tikriausiai taps kuklesnis nei buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų.