Didžiausio pagal rinkos kapitalizaciją stabiliosios kriptovaliutos USDT leidėja bendrovė „Tether“ pristatė naują dirbtinio intelekto (DI) mokymo sistemą. Įmonė teigia, kad ši sistema leidžia tobulinti didelių kalbos modelių (LLM) versijas naudojant vartotojams prieinamą techniką – įskaitant išmaniuosius telefonus ir vaizdo plokštes, kurios nėra „Nvidia“ gamybos.

Pasak „Tether“, sprendimas yra „QVAC“ platformos dalis. Jis paremtas „Microsoft“ sukurta „BitNet“ architektūra ir „LoRA“ (Low-Rank Adaptation) metodais, kurie mažina reikalingos atminties ir skaičiavimo išteklių apimtį. Tai, bendrovės vertinimu, gali sumažinti DI modelių kūrimo kaštus ir techninius barjerus.

Skelbiama, kad sistema palaiko mokymą ir inferenciją įvairiose platformose bei su skirtingais lustais: „AMD“, „Intel“, „Apple Silicon“, taip pat mobiliųjų įrenginių grafikos sprendimais iš „Qualcomm“ ir „Apple“.

„Tether“ nurodo, kad jos inžinieriams pavyko per mažiau nei dvi valandas telefone patobulinti modelius, turinčius iki 1 mlrd. parametrų, o mažesnius modelius – per kelias minutes. Taip pat teigiama, jog mobiliesiems įrenginiams numatomas palaikymas modeliams, siekiantiems iki 13 mlrd. parametrų.

Sprendimas paremtas „BitNet“ – 1 bito modelių architektūra. Anot „Tether“, tai leidžia iki 77,8 proc. sumažinti vaizdo atminties (VRAM) poreikį, palyginti su panašiais 16 bitų modeliais, todėl didesni modeliai gali veikti ir ribotų resursų aparatinėje įrangoje. Be to, sistema sudaro sąlygas „LoRA“ metodu tobulinti 1 bito modelius ir ne „Nvidia“ aparatinėje įrangoje, taip išplečiant palaikymą už įprastai DI mokymui naudojamų vaizdo plokščių ribų.

Bendrovė teigia, kad našumo pranašumai pasireiškia ir inferencijoje: mobilieji GPU, vykdydami „BitNet“ modelius, gali dirbti kelis kartus greičiau nei CPU. Tarp galimų pritaikymų įvardijamas mokymas įrenginyje ir federuotas mokymas, kai modeliai atnaujinami paskirstytuose įrenginiuose neperduodant duomenų į centralizuotus serverius. Tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo debesijos infrastruktūros.

Kripto sektorius plečia DI kryptį: nuo skaičiavimo galios iki autonominių agentų

„Tether“ žingsnis į DI infrastruktūrą vyksta tuo metu, kai kripto bendrovės vis aktyviau investuoja į skaičiavimo pajėgumus ir mašininį mokymąsi. Ši tendencija ypač ryški „Bitcoin“ kasimo sektoriuje, taip pat augant vadinamųjų DI agentų populiarumui.

Tekste minima, kad „Google“ įsigijo 5,4 proc. „Cipher Mining“ akcijų, o „IREN“ pranešė apie planus pritraukti apie 3,6 mlrd. JAV dolerių DI infrastruktūrai finansuoti. Taip pat nurodoma, jog 2026 metais ši kryptis tęsėsi: „HIVE Digital Technologies“ paskelbė apie rekordines 93,1 mln. JAV dolerių pajamas, kurias skatino DI ir aukšto našumo skaičiavimų (HPC) veikla, o „Core Scientific“ iš „Morgan Stanley“ gavo 500 mln. JAV dolerių paskolos limitą su galimybe jį padidinti iki 1 mlrd. JAV dolerių.

Kriptovaliutų kasimo sektoriaus posūkis į DI ir HPC siejamas ir su DI agentais – autonominėmis programomis, galinčiomis atlikti sandorius, sąveikauti su paslaugomis ir vykdyti užduotis. Tarp pavyzdžių minimi „Coinbase“ pristatyti sprendimai, skirti agentams vykdyti „onchain“ operacijas, „Alchemy“ sistema, leidžianti agentams naudotis blokų grandinės duomenų paslaugomis, taip pat identiteto tinklo „World“ pristatytas „AgentKit“, susietas su „World ID“ ir mikromokėjimų protokolu.