Karas su Iranu keičia šiuolaikinio karo taisykles JAV ir dar labiau išryškina poreikį pigesnėms, greitai diegiamoms technologijoms. Tai – būtent tas scenarijus, nuo kurio prieš kelis mėnesius perspėjo JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.

„Negalime sau leisti numušinėti pigių dronų 2 mln. dolerių kainuojančiomis raketomis. Ir patys turime gebėti dislokuoti didelius kiekius pajėgių atakos dronų“, – gruodį sakė P. Hegsethas.

Skelbiama, kad per pirmąsias dvi karo dienas JAV panaudojo apie 5,6 mlrd. dolerių vertės amunicijos. Tuo metu Iranas, viešais vertinimais, 20 tūkst. – 50 tūkst. dolerių kainuojančių „Shahed“ dronų spiečiais smogė karinėms bazėms, turistų centrams ir duomenų centrams, kuriais naudojasi didžiausios JAV technologijų bendrovės.

Ši situacija – proga, kurios ilgai laukė gynybos technologijų sektorius ir Silicio slėnis. Metų metus gynybos technologijų kūrėjai Vašingtone siekė įrodyti savo vertę ir atsiriekti dalį augančio Pentagono biudžeto, kurį tradiciškai pasiima didieji rangovai, tokie kaip „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Northrop Grumman“.

Karas, kartu su JAV prezidento Donaldo Trumpo karinės reindustrializacijos politika, gali tapti tuo lūžio tašku.

„Pasaulis tapo pavojingesnis. Technologijos, kurios prieš dešimtmetį buvo tik brėžiniuose, dabar jau įrodė savo vertę mūšio lauke“, – teigė Mike’as Brownas, investuotojas iš „Shield Capital“.

Dronų technologijų išbandymo poligonas

JAV Irane panaudojo ir savo „Shahed“ analogą – mažos kainos bepiločių kovinių atakų sistemą „LUCAS“. Arizonoje įsikūrusi „SpektreWorks“ gaminama platforma, remiantis pramonės vertinimais, kainuoja apie 35 tūkst. dolerių už vienetą. Taip pat teigiama, kad JAV Gynybos departamentas svarsto įsigyti daugiau tokių dronų.

Gynybos programinės įrangos startuolio „Govini“ vadovė Tara Murphy Dougherty sako, kad „LUCAS“ yra viena iš nedaugelio reikšmingų naujų sistemų, išryškėjusių karo su Iranu kontekste, tačiau gamybos apimtys išlieka nedidelės. Didžioji dalis JAV oro operacijų ir toliau remiasi tradiciniais naikintuvais ir bombonešiais.

Kovos su dronais srityje „Aerovironment“ pristatė lazerinę sistemą „Locust X3“, kuri, bendrovės teigimu, vienam šūviui kainuotų mažiau nei 5 dolerius. Sprendimus taip pat siūlo „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Leidos“.

Į šį sektorių 2024 m. įžengė ir „Axon“ – bendrovė, žinoma dėl elektrošoko įrenginių, kai įsigijo „Dedrone“. Tuo pat metu plečiasi ir tokie startuoliai kaip „Anduril“ bei „Epirus“, didinantys savo pajėgumus kovos su dronais kare.

Vis dėlto, nepaisant realaus šių sprendimų pritaikomumo, 2026 finansinių metų biudžete jiems numatyta tik 4,7 mlrd. dolerių, remiantis gynybos pirkimus ir biudžetus analizuojančio startuolio „Obviant“ duomenimis.

„Amerika buvo pastatyta ant konkurencijos, todėl būkime konkurencingi. Tegul laimi įmonės, turinčios geriausias technologijas – tai tik į naudą mūsų šaliai“, – sakė dronų bendrovės „Powerus“ bendraįkūrėjas Brettas Velicovichas.

Tarp didžiausių šio sektoriaus laimėtojų įvardijami „Anduril“, kurią įkūrė „Oculus“ kūrėjas Palmeris Luckey, ir dirbtinio intelekto programinės įrangos bendrovė „Palantir“. Abi neseniai pasirašė daugiamilijardinės vertės limitų sutartis su Pentagonu.

„Palantir“ įrankiai jau seniai integruoti į JAV Gynybos departamento veiklą, o vadovas Alexas Karpas yra užsiminęs, kad JAV ir jų sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose naudoja bendrovės platformą „Maven“.

Susidomėjimas gynybos technologijomis Silicio slėnyje smarkiai išaugo: pagal „Pitchbook“ duomenis, sandorių vertė pernai beveik padvigubėjo – iki 49,9 mlrd. dolerių, palyginti su 27,3 mlrd. dolerių 2024 m.

Tačiau, remiantis „Ronald Reagan Presidential Foundation and Institute“ duomenimis, 2025 m. išlaidos šiam sektoriui sudarė mažiau nei 1 proc. visų kontraktų dolerių. Be to, „Anduril“, „Palantir“ ir Elono Musko „SpaceX“ esą sudaro apie 88 proc. šios dalies.

Karinės pramonės atgaivinimas

Pastangos modernizuoti kariuomenės technologinius pajėgumus prasidėjo dar iki karo su Iranu. D. Trumpas dar pirmosios kadencijos pradžioje pasirašė virtinę vykdomųjų įsakų, kuriais siekta atnaujinti senstančias karines sistemas.

Vienas pagrindinių projektų – 185 mlrd. dolerių vertės priešraketinės gynybos sistema „Golden Dome“. Ji turėtų atverti daugiau galimybių startuoliams, įskaitant laivų statybos ir dronų bendroves.

Keli gynybos technologijų startuoliai teigė, kad nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis pirmą kartą smogė Iranui, paklausa iš JAV Gynybos departamento klientų išaugo. Anot jų, dalis klientų siūlė išpirkti gamybos pajėgumus arba prašė didinti gamybą.

„Iš šios administracijos ir Pentagono sulaukiame labai aiškių paklausos signalų“, – sakė „Shield AI“ prezidentas ir bendraįkūrėjas Ryanas Tsengas. Šią savaitę bendrovės vertė pasiekė 12,7 mlrd. dolerių.

Vis dėlto paklausą įvertinti sudėtinga, ypač įmonėms, kurios priklauso nuo rizikos kapitalo ir turi išlaikyti gamyklų darbą. Tuo pačiu valdžia ne visada užtikrina pakankamai pastovų sutarčių srautą, kad daliai verslų apsimokėtų drąsiai plėsti pajėgumus.

Dėl to gynybos technologijų įmonės atsiduria kryžkelėje: vienos ryžtasi didinti gamybą, rizikuodamos pelningumu, kitos laukia aiškesnių įsipareigojimų, bet bijo praleisti galimybes.

Radarų ir ryšių technologijų gamintojo „Chaos Industries“ vadovas Johnas Tenetas teigia, kad jo gamybos komanda dirba dieną naktį, reaguodama į klientų signalus. Bendrovė neseniai pritraukė 510 mln. dolerių investiciją, o jos vertė siekė 4,5 mlrd. dolerių.

„Jei lauki kontrakto tam, kad pradėtum didinti gamybą, tu jau pavėlavai“, – sakė J. Tenetas.

Kita kovos su dronais įmonė, paprašiusi neminėti jos pavadinimo dėl darbo su valdžios institucijomis pobūdžio, nurodė, kad šiemet planuoja padvigubinti pagamintų sistemų skaičių, palyginti su visais ankstesniais metais nuo produkto pristatymo. Pasak įmonės, visi pagaminti vienetai jau parduoti, tačiau gamybos plėtra būtų svarstoma tik gavus oficialų JAV vyriausybės kontraktą.

Didelė paklausa akivaizdi, tačiau dalis gynybos įmonių tvirtina, kad prieš investuodamos į brangius sprendimus nori turėti tvirtas sutartis. Tai ypač aktualu verslams, kurie kuria milijonus kainuojančius produktus ir priklauso nuo sudėtingų tiekimo grandinių.

Teoriškai įmonės galėtų kaupti atsargas, kad aplenktų paklausą, tačiau spartus inovacijų tempas gali greitai padaryti technologiją pasenusią. Todėl susitelkimas į vieną produktą yra „labai pavojingas žaidimas“, sako investuotojas Benas Quazzo iš „Accel“.

„Jei vieną dieną pabundi ir supranti, kad tai jau paseno, tavo verslas atsiduria bėdoje“, – teigė jis.

Pentagonas planuoja per artimiausius metus į gynybos technologijas nukreipti milijardus, o D. Trumpas yra raginęs 2027 m. siekti 1,5 trln. dolerių karinio biudžeto. Tačiau Kongreso kontroliuojamas biudžetas, ribotas ilgalaikis matomumas ir lėtas, biurokratijos varžomas pirkimų procesas kuria papildomų kliūčių.

„Pentagonas yra vienintelė įmonė pasaulyje, kurią varžo pirkimų ir pardavimo taisyklės, kurias rašo kažkas kitas“, – sakė Morgan Plummer iš „Americans for Responsible Innovation“.

Ekspertai pabrėžia: net jei technologijų įmonės didina gamybą, realybėje nedaug šių priemonių pasiekia mūšio laukus užsienyje, o gamybos mastai kol kas per maži, kad turėtų reikšmingą poveikį.

P. Hegsethas, kalbėdamas apie dronų ir raketų kainų disbalansą, ragino pramonę pagaminti 300 tūkst. dronų „greitai ir nebrangiai“. Jo teigimu, programa turėtų užtikrinti „šimtų tūkstančių“ vienetų tiekimą iki 2027 m.

Praėjus kelioms savaitėms nuo pirmojo programos etapo starto, prasidėjo karas su Iranu.