JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, pasak įvairių šaltinių, yra gerokai arčiau didelio masto karo Artimuosiuose Rytuose, nei suvokia dauguma amerikiečių. Derybos dėl Irano branduolinės programos vyksta paraleliai su masyviu karinių pajėgų telkimu regione, o laiko susitarimui lieka vis mažiau.
Anot informuotų šaltinių, Trumpo administracija yra žymiai arčiau plataus masto konflikto Artimuosiuose Rytuose, negu mano dauguma JAV visuomenės. Konfliktas su Iranu gali prasidėti gana greitai, o jo mastas būtų gerokai didesnis, nei daugelis įsivaizduoja.
Šaltiniai nurodo, kad galima JAV karinė operacija prieš Iraną greičiausiai būtų plataus masto kampanija, trunkanti kelias savaites ir labiau primenanti visavertį karą, o ne ribotą specialiąją operaciją, kokia praėjusį mėnesį buvo vykdyta Venesueloje.
Manoma, kad tai būtų bendra JAV ir Izraelio kampanija, gerokai platesnė ir Irano režimui egzistenciškai pavojingesnė nei 12 dienų trukęs Izraelio vadovautas karinis konfliktas praėjusių metų birželį, prie kurio JAV galiausiai prisijungė siekdamos sunaikinti Irano požeminius branduolinius objektus.
Toks karas turėtų dramatiškų pasekmių visam regionui ir smarkiai paveiktų likusius trejus Trumpo prezidentavimo metus.
Pranešama, kad JAV prezidentas buvo pasirengęs smogti Iranui dar sausio pradžioje, reaguodamas į režimo įvykdytus tūkstančių protestuotojų nužudymus. Tačiau vėliau administracija pasirinko derybų kelią – pradėtos kalbos dėl Irano branduolinės programos apribojimo, tai derinant su masyviu karinės galios telkimu regione.
Antradienį Ženevoje JAV ir Irano pareigūnai surengė antrą derybų raundą dėl Irano branduolinės programos sustabdymo.
Iranas pareiškė, kad šalys esą priartėjo prie galimo susitarimo, tačiau JAV viceprezidentas D. D. Vensas pabrėžė, jog išlieka esminių nesutarimų dėl JAV „raudonųjų linijų“.
Pasirengimas dideliam karui
Tuo metu JAV karinė grupuotė prie Irano krantų toliau auga: regione jau dislokuoti du lėktuvnešiai, apie dešimt karinių laivų, šimtai naikintuvų ir kelios priešlėktuvinės gynybos sistemos. Dalis šių pajėgumų vis dar yra kelyje.
Daugiau kaip 150 JAV karių krovininiais reisais pergabeno ginkluotę ir amuniciją į Artimuosius Rytus.
Per pastarąsias 24 valandas į regioną papildomai išsiųsta dar apie 50 naikintuvų – F-35, F-22 ir F-16.
Pažymima, kad priešprieša su Iranu tęsiasi jau taip ilgai, jog daugelis amerikiečių, tikėtina, yra nustoję į ją kreipti dėmesį. Tačiau, anot šaltinių, karas gali prasidėti staiga ir būti gerokai didesnio masto, nei dauguma suvokia.
Po antradienį vykusių derybų JAV pareigūnai pareiškė, kad Iranas per dvi savaites turi pateikti išsamų pasiūlymą.
Priminta, kad praėjusių metų birželio 19 dieną Baltieji rūmai Teheranui buvo suteikę dvi savaites pasirinkti tarp tolesnių derybų ir karinių smūgių. Praėjus trims dienoms po šio ultimatumo, JAV pradėjo operaciją „Vidurnakčio kūjis“.
Taip pat skelbiama, kad Pentagonas anksčiau nurodė antrajai lėktuvnešio smogiamajai grupei ruoštis dislokavimui Artimuosiuose Rytuose, atsižvelgiant į JAV pasirengimą galimam smūgiui Iranui.
