Vienas buvęs ministras atvirai pripažino: pagrindinis Jungtinės Karalystės po „Brexit“ sudarytas prekybos susitarimas su „Australija“ buvo nesėkmingas. Šią savaitę paskelbta apie ES ir „Australijos“ laisvosios prekybos susitarimą, o tai britų žemės ūkio sektoriui tapo dar viena skaudžia žinia.

Susitarimas su „Australija“ turėjo tapti simboliniu „Brexit“ laikotarpio laimėjimu, tačiau šiandien jis nebeatrodo toks įspūdingas. Vienas jautriausių punktų – numatyta, kad laikui bėgant australiška mėsa į Jungtinę Karalystę galės patekti be muitų. Dėl to ūkininkai baiminasi, kad rinką gali užtvindyti didesni pigesnės importinės mėsos kiekiai.

„Tai iš tiesų nebuvo labai geras sandoris Jungtinei Karalystei“, – po pasitraukimo iš aplinkos ministro pareigų 2022 m. parlamentarams sakė George’as Eustice’as, ragindamas valdžią pasimokyti iš šių „nesėkmių“.

Britų ūkininkai dabar su pavydu lygina savo susitarimo sąlygas su ES ir „Australijos“ susitarimu, kurio gairės pristatytos antradienį. Briuselis sutiko, kad po 10 metų jautienos kvota pasiektų 30 600 metrinių tonų, o avienos ir ožkienos kvota būtų mažesnė – apie 25 000 tonų.

Tuo metu Jungtinė Karalystė susitarė dėl jautienos kvotos, kuri pirmaisiais metais siekia 35 000 tonų, o iki 10-ųjų metų išauga iki 110 000 tonų. Avienos kvota startuoja nuo 25 000 tonų ir iki 10-ųjų metų didėja iki 75 000 tonų. Praėjus 10 metų, Jungtinėje Karalystėje kvotos panaikinamos, o muitai sumažinami iki nulio, nors staigaus importo šuolio atveju gali būti taikomos laikinos apsaugos priemonės.

Ūkininkai ir kampanijų organizatoriai, vis dar prisimenantys 2023 m. įsigaliojusį susitarimą, kaltina vyriausybę, kad ši derėdamasi labiau siekė greičio nei apsaugos mechanizmų.

„ES derėjosi iš stiprios pozicijos; Jungtinė Karalystė derėjosi tam, kad kažką įrodytų“, – teigė Liz Webster, iniciatyvos „Save British Farming“ įkūrėja. Pasak jos, skirtumas tarp Jungtinės Karalystės ir ES susitarimų su „Australija“ yra iškalbingas ir daug pasako apie derybines galias po „Brexit“.

L. Webster pabrėžė, kad ES pasirinktas „gerokai atsargesnis“ kelias – mažesni kiekiai ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis – geriau apsaugo vidaus sektorių. Pasak jos, ES tam turėjo svertų, nes atstovauja šimtų milijonų vartotojų rinkai. „Jungtinė Karalystė derasi kaip viena vidutinio dydžio ekonomika, todėl yra labiau pažeidžiama“, – sakė ji.

Organizacijos „Foodrise“ vykdomoji direktorė Carina Millstone taip pat teigiamai įvertino ES derybų kryptį, anot jos, siekiančią užtikrinti, kad importas atitiktų bloko klimato, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus.

„Jungtinės Karalystės vyriausybė galėtų pasimokyti iš ES prekybos derybininkų ir pasirūpinti, kad būsimi susitarimai geriau saugotų planetą, o mūsų ūkininkai nebūtų palikti likimo valiai“, – pridūrė ji.

C. Millstone vadovaujama labdaros organizacija, pasisakanti už „teisingą ir atsparią maisto sistemą“, šiuo metu bylinėjasi su vyriausybe dėl susitarimo su „Australija“. Organizacija tvirtina, kad derantis nebuvo tinkamai įvertintas poveikis Jungtinės Karalystės tarptautiniams klimato tikslams.

Tuo pat metu, pasak C. Millstone, „mėsa ir pieno produktai iš Australijos plūsta į Jungtinę Karalystę, nors jų emisijų intensyvumas didesnis, o su miškų naikinimu siejamas pėdsakas – ryškesnis nei čia pagamintos produkcijos“.

Nors ES ir „Australijos“ susitarime numatytos mėsos kvotos yra gerokai mažesnės nei tos, kurias priėmė Jungtinė Karalystė, ūkininkai pačioje ES taip pat nėra patenkinti. Prieš naujai pasirašytą susitarimą pasisakė įtakinga Prancūzijos ūkininkų lobistinė organizacija „FNSEA“ bei galvijų augintojus vienijanti federacija „Interbev“.

Kol kas baimės, kad Jungtinę Karalystę užlies importinės mėsos banga, nepasitvirtino: 2025 m. „Australija“ panaudojo tik 29 proc. jautienos kvotos ir 47 proc. avienos kvotos. Tačiau, praėjus trejiems metams nuo susitarimo pradžios, ūkininkai jau ima pastebėti didėjantį iš „Australijos“ atkeliaujančios jautienos kiekį.

„Todėl ir siutina, kad tuose derybose nesilaikėme tvirtai – kad paaukojome savo maisto pramonę kaip susitarimo dalį“, – teigė Jungtinės Karalystės Nacionalinės ūkininkų sąjungos prezidentas Tom Bradshaw.

Tuo metu vyriausybės atstovas gynė susitarimą su „Australija“, vadindamas jį tvirta bendryste tarp panašiai mąstančių valstybių, leidžiančia verslams laisviau prekiauti ir sukuriančia galimybių tiek britams, tiek australams.

Susitarimo pasirašymo metu tuometinė konservatorių vyriausybė tvirtino, kad jis padės sukurti papildomą 10,4 mlrd. svarų prekybos apimtį ir panaikins muitus visam Jungtinės Karalystės eksportui.

G. Eustice’as šią savaitę teigė, kad pati idėja sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su „Australija“ buvo gera. Vis dėlto, jo nuomone, jautriems sektoriams, tokiems kaip jautiena ir aviena, turėjo būti nustatyta fiksuoto dydžio tarifinė kvota.

Pasak jo, kadangi „Australija neturėjo ką pasiūlyti mainais už visišką žemės ūkio liberalizavimą“, „protingas rezultatas“ būtų buvusi galutinė 30 000–50 000 tonų jautienos kvota.

G. Eustice’as pridūrė, kad vienintelė „gelbstinti aplinkybė“ Jungtinės Karalystės ir „Australijos“ susitarime – jį galima nutraukti ir persiderėti, apie tai raštu pranešus prieš šešis mėnesius.

„Dabartinė vyriausybė turi galią veikti ir pagerinti susitarimą, jei tik to nori“, – sakė jis.

Vis dėlto pačioje Jungtinės Karalystės valdžioje nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.